Stalas-istorijos liudytojas

Šio stalo istorija ilga, tolima, skaudi ir džiaugsminga, daug kam net nelabai suvokiama, ypač kai sėdintiems prie jo papasakoji istoriją. O ji ilga....

Taip jau sutapo, kad trys mūsų šeimos kartos kas keliasdešimt metų apsilanko tolimąjame Sibire. Vieni ten apsilanko savo noru, kaip Misija Sibiras dalyviai, kitus ten nubloškė likimas ilgiems įkalinimo ir tremties metams už kovą dėl mūsų visų laisvės. Senelis ir didelė dalis giminės buvo aktyvūs partizanai Varėnos, Merkinės, Perlojos apylinkėse. Vieni paaukojo save už tai, kad galėtume laisvai mąstyti ir kalbėti, kiti buvo įkalinti ilgiems dešimtmečiams Vorkutos, vėliau Irkutsko lageriuose.  Mūsų stalo istorija būtent ten ir prasidėjo. Kažkur toli, prie Baikalo ežero Irkutsko srityje, tremtyje.

Po įkalinimų ir tremtiems šis stalas kartu su seneliu, močiute, tėčiu ir artimiausias giminaičiais parkeliavo iš Sibiro į Lietuvą. Kartu parkeliavo ir motociklas IŽ 56,  kuris taip pat laukia prisikėlimo. Praėjus daugel metų, būtent šį stalą ir aptikome kaime, nors jo vaizdas lydėjo visą vaikystę ir prisiminimus iš jos apie stalą keliauninką esantį kaime iš Sibiro.

Tad šią vasarą nutarėme, kad jau laikas. Stalas buvo tikrai geros būklės, tad jo „glamūrinti“, glaistyti ir padaryti iki tobulybės tobulo mes nenorėjome. Norėjome gyvo daikto, kuris atspindėtų mūsų giminės istoriją: skaudžią ir didvyrišką kartu. Nušveitėme, suvaržėmė, suklijavome iškrypusias kojas ir nudažėme.

Tad kai kitą kartą būsite svečiuose pas mus ir Jūs žinosite šio stalo ir mūsų šeimos istoriją.

„Na, ir kas gi mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjome ir mirtį“.

#freedomfighters #partizanai #vienuivieni

Vidaus durų pasirinkimas

Medinės, faneruotos, laminuotos, plastikinės, popierinės durys? Pasirinkimas platus ir išsirinkti tinkamiausią ir finansiškai patraukliausią variantą sunkus sprendimas su kuriuo susiduria ne vienas besistatantis ir besiremuontuojantis namus.

Teko šią dilemą praeitais metais spręsti ir mums. Statybų pradžioje buvome nusprendę, jog vidaus duris rinksimės nebrangias ir čia galėsime sutaupyti Europos ilgųjų kitiems darbams. Tačiau tas pigumas, tik atrodo pigumas ir susumavus viską nebesigauna taip pigiai. Didžioji dalis prekybos centrų prekiauja lenkiškomis, rusiškomis, baltarusiškomis durimis. Vienos laminuotos, kitos faneruotos, trečios pagamintos iš presuoto kartono. Ilgaamžiškumas labiausiai įtakojamas iš ko tos durys pagamintos ir žinomą pačių gamintojų darbo kokybės. 

Presuoto kartono ir plėvele laminuotas duris atmetėme iš karto, nepatiko jos mums, lengvos, jokio tvirtumo, medžiagos prastos, o ir parduotuvėse esančios turi ženklių nusidėvėjimo požymių. Kaip jos atrodys po kelių metų-pats didžiausias klausimas? Nors kelios durys turint ženkliai ribotus finansus yra visai pusėtinos. 

Apsisprendėme, jog bus faneruotos medinės durys ir greičiausiai iš kaimyninės paskutinės Europos diktatoriškos valstybės, kuri netik traktorius gamina, bet ir duris. Kaina normali, kokybė irgi, bet................ Kaip ir visus durys jos parduodamos dalimis. Varčios kaina + apvadai + rėmas + rankenos + slenkstis jei jis reikalingas. Suma sumarum, kaina nedaug mažesnė nei medžio masyvo durys, kurias pasirinkome. 

Medinių durų pasirinkimas irgi gana didelis: eglinės, pušinės, alskninės, ažuolinės, uosinės. Pigiausios yra eglinės ir pušinės. Alksninės - toks galima sakyti viduriukas, bet nedaug atsiliekantis nuo uosios ir ąžuolo. Bet alksnis turi savybę su laiku pradėti keisti spalvą "raudonuoti", nebent viskas bus padengta tamsesniais dažais ar beicu. 

Tad sudėjus visus pliusus ir minusus, paskaičiavus pinigus, nusprendėme, jog dedame uosines duris pirmam namo aukštui (viso 3 durys), o antro aukšto durim taupome :) (jas įsidėjome po pusės metų).  

Apsilankėme gamintojo dirbtuvėse, įspūdis geras, šiuolaikiška technika, dažymo kameros, dauguma gaminių eksportuojama. Pati gamyba apie 1 savaitę laiko, tačiau eilė didelė ir pirmąsias duris gavome tik po 3

 mėnesių. Durys sumontuotos per gerą pusdienį, slenkstis vienintelėse tambūro duryse paslėptas ir vizualiai nematomas. Jis atsidaro tik tada kai durys yra daromos.  Durų rankenas rinkomės kuo paprastesnio dizaino. Tonuoti stikliukai dėti dėl minimalaus šviesos pralaidumo, nors buvo svarstymų dėti visiškai lygias, paslėptas duris. 

Po metų eksplotacijos laiko jokių trukumų nepastebėjome. Ne viskas pigu, kas atrodo pigu, kartais geriau pataupyti ir įsigyti kokybišką gaminį, kuris tarnaus ne vieną dešimtmetį.

Neįprasti metaliniai laiptai.

Seniai žadėtas ir vis atidėliotas įrašas apie mūsų laiptų pasirinkimą, paieškas montavimą ir eksplotavimą. Vienas sunkesnių etapų namų statybose, kai žinai ko tiksliai  nori, tačiau dauguma meistrų nesutinka to pagaminti.

Namo statybų eigoje jau žinojome, jog "standartinių" tekintų statramsčių ir kalviškų turėklų laiptų mes nenorime. Ne mūsų skonis, o ir prie baltų sienų netinka, prie persikinių labiau :)  Nors tiesa sakant man senieji mūsų laiptai patiko labiausiai  ir atrodė puikiai, ir atlaikė visas statybas, po to dar ir medienos geros liko :)  Apie betoninių laiptų konstrukciją svarstėme ilgai, tačiau kol svarstėmė jau ir plytelės išklijuotos buvo :)

Visagaliame internete susiradome keletą mums itin patinkančių laiptų pavyzdžių ir pradėjome paieškas. Paieškos ilgos, nuobodžios, daugumą atsisako gaminti ko norime. O norime pačių paprasčiausių laiptų iš H profilio metalo sijų, metalo plokščių ar tiesiog medinių, panašaus stiliaus kaip senieji. Tačiau dauguma meistrų įpratę gaminti "savo standartinius", raitytus laiptus ir siūlo mums daryti kaip visi žmonės daro, argumentuodami, jog metalinius laiptus daro tik į gamybines ar ūkines patalpas. Kadangi mes nevisada įsipaišome į standartą, tad  bėgame nuo jų kuo toliau.

Ir galiausia po ilgų ieškojimų saulės berniuko ir gubernijos mieste atrodome žmogų, kas pagamins mums ko norime, už šiek tiek mažesnę kainą nei daugumą "standartinių meistrų". 

Apjungę visus mums patinkančius modelius, gavome mus net labai tenkinantį variantą. Didžiausias sunkumas gaminant mūsų laiptus buvo tai, jog jie nėra tiesūs, o viršuje turi suktis. Pagrindinė metalo sija buvo tvirtinta kaiščiais prie sienos, taip taip į kiaurymėtus, keramikinius blokelius :) , kita sija su pastarają buvo sujungta laiptų pakopomis. Metalinių troselių turėkluose atsisakėme, vietoje jų panaudodami metalinius vamzdelius. Laiptai buvo atgabenti jau dažyti, tačiau per skubėjimą dažai nebuvo pilnai sukietėję ir jau sumontavus teko dar kartą vietoje perdažyti. 

Jau daugiau nei metus eksplotuojame laiptus, visus super, žingsnis geras, aukštis taip pat, laiptai patogus. Drįstume sakyti, jog visai neplanuotas, tačiau turbūt svarbiausias akcentas mūsų namuose. Vienintelis minusas, jog trūko 4 pakopos, laukiame kol bus pakeistos kitomis. 

Virtuvė - tuoj kvepės Kalėdom...

Vaizdas pro virtuvės langą.

Taigi virtuvė. Tikrai vienas svarbiausių kambarių visame name, daug laiko ten praleidžiam, daug skanumynų gaminam ir pasisėdijimai virtuvėse juk patys jaukiausi, tiesa? Taigi pradedant nuo virtuvinių baldų, baigiant buitine technika.. Pradėjom rinktis baldus. Išsiuntinėjom dešimtis užklausų internetu, parašėm išmatavimus ir plius/minus kokio tipo plokštės norėsime, kad atsiųsti pasiūlymai nebūtų labai skirtingi. Virtuvės ilgis 9 bėginiai metrai, nes taip baldininkai skaičiuoja kainas. Rašėm, jog norėsime su Cleaf plokšte (Itališka, kaina apie 20 eur/kv +/-) ir Blum mechanizmais (yra gerų ir analogų, tiesiog rašėm, kad kainos visų siūlomų būtų vienodos logikos) ir daug, daug stalčių. Taigi pasiūlymai svyravo 14 000  - 4000 Lt (dar litais kainos buvo). Jeigu biudžetas būtų neribotas, tai pasirinkti gamintoją būtų buvę labai paprasta. Galiausiai vienam forume radome meistriuko, kuris dirba pagal patentą kontaktus, kurio kaina, brėžinukas, bendravimas ir darytų darbų pavyzdžiai mums buvo priimtiniausi. Plokštę pirkome Termopalas parduotuvėj, ten dideli plokščių  pavyzdžiai, geriau matomas raštas, nes iš tų mažiukų vaizdas visai sunkiai suprantamas. Išsirinkom Thermopal  cinamono spalvos ąžuolo plokštę bei Ecopal pilkšvas akmuo stalviršį. Stalviršį derinom prie grindų plytelių, kurių dar neturėjom, buvo tik įsivaizdavimas:) Bendroj sumoj virtuvės baldai mums atsiėjo apie 1900 eur (itališkos plokštės, visur Blum mechanizmai, kokybe esam patenkinti). Taip pat labai svarbus "kambariukas" projektuojant namą buvo sandėliukas prie virtuvės. Lentynas sumeistravom patys. Sprendėme, kokias duris dėti į sandėliuką, ir nusprendėm daryti iš tos pačios plokštės kaip virtuvės baldai (viršutinė dalis). Tas pats meistras padarė ant bėgelių stumdomas duris. Kol kas esam patenkinti, vienintelis minusiukas tai sandėliuko apšvietimas su judesio davikliu, kuris pradeda erzint. Čia jau nebuvo geras sprendimas:)

Sandėliukas

Sandėliuko durys

apatinė dalis beveik vien stalčiai

Nenorėdami užgriozdint virtuvės dalį virtuvinio pasirinkome baltos spalvos.

Palangę apklijavom ta pačia mozaika, nebaisus mums vandenėlis dabar:)

Žvilgsnis iš sandėliuko.

Buitinė įranga. Žinios apie buitinę techniką tikrai prasiplėtė:) Nusprendėm viską pirkti internetu, nes kainos net be derybų yra geresnės, nei didžiuosiose buitinių prietaisų parduotuvėse su neva jų taikom nuolaidom. Kadangi pirkinių krepšelis buvo labai gausus, buvo galima ir pasiderėt. Pirkom: šaldytuvą, indaplovę, mikrobangę, orkaitę, kaitlentę, skalbimo mašiną. Kriterijų dabar visų nesurašysim, nes kiekvienam savo. Mums buvo aktualu kaina, gamintojo patikimumas, energijos taupumas ir t.t. Ilgai svarstėm, dvejojom dėl šaldytuvo - integruotas ar paprastas. Kitaip sakant grožis ar praktika. Nugalėjo sveikas protas. Vis tik integruoti, kiek teko apžiūrėti, tikrai gerokai nusileidžia pastatomiems tūriu. Turint labai didelį biudžetą, galima leisti sau tokią prabangą ir turėti didelį, erdvų, brangų integruotą. Mes nusprendėm, kad pinigus rasim kur išleist ir bandysim kažkaip įspraust gražiai paprastą, pastatomą šaldytuvą. Šituo sprendimu iki šiol esam tikrai patenkinti. Pirkom Elektrolux šaldytuvą, didelį, talpų ir taupų. Toliau apmąstymuose buvo indaplovė - didelė ar maža. Pasirinkom didelę su perspektyva, kad nebūsim visada dviese:) Ir sprendimas vėl tikrai geras, juolab kad vandenukas mums nekainuoja, o elektros sąnaudos gi panašios. Išsirinkom Bosch gamintojo indaplovę. Trečia dilema: orkaitė su pirolize ar be:) Išsirinkom su, ar pasiteisins sunku pasakyt, dar neprireikė:) Ketvirta dilema: mikrobangė integruota ar paprasta, bet talpesnė. Šitoj dilemoj nugalėjo jau estetika, nes toks sprendimas mums pasirodė vientisesnis ir grąžesnis, tad gavos kiek brangiau, bet esam patenkinti. Kaitlentę, gartraukį, skambimo mašiną išsirinkti buvo lengviausia. Viską pirkom internetinėj parduotuvėj max24.lt, dar su keliom buvo irgi gana atkaklios derybos. Visi derisi:) Labai smagu. Nuo viso krepšelio mums gavosi apie 300 eur nuolaida.

Šaldytuvą "įkišom" į spintą, turim pusiau integruotą variantą. Visą buitinę įrangą specialiai rinkome vienos spalvos, kad derėtų.

 Ir pabaigai mūsų senukas stalas, parvažiavęs dar iš Sibiro, senelio gamybos. Jį greitu metu restauruosime, kol kas spalva kiek iškrenta iš konteksto, bet čia laikina, o tokio daikto išmesti nevalia:)

       Šiandien apmąstymuose imbierinių sausainių kepimas... taigi tuoj kvepės Kalėdom:)

Plytelės, grindys ir derybos.

Aprimus įsikūrimo ir persikėlimo į pajūrį džiaugsmams,  prisiminėm, jog jau laikas naujam įrašui. Šį kartą apie grindis ir plyteles.

Ilga ir varginanti kelionė po parduotuves, interjero salonus ir internetinius puslapius, kol galų gale išsirinkome to ko norime.  Turint neribotą biudžetą išsirinkti galima greit, tačiau didžioji dalis jo neturi. Tad ir mes iš anksto buvome nusistatę keliamus reikalavimus ir galimą biudžetą šiam etapui. Beveik visos plytelės buvo pirktos didžiuosiuose prekybos centruose gana patraukliomis kainomis. Didžiausią įspūdį paliko kamino sienelės plytelės 2 rūšies pirktos iš Iriso, bei vonios sienų kinietiškos plytelės, kurios pasirodė itin kokybiškos, ir labai gerai besivalančios. Plytelių meistras, apžiūrėjęs mūsų pirkinius, pagyrė už itin kokybiškas plyteles, kurios jam pasirodė ir itin brangios. Taip pat nustebino ir Iriso vadybininkai, kurie neskiria kinietiškų plytelių nuo ispaniškų ir siūlė mums grindines plyteles kaip jie sakė "iš tos pačios kolekcijos" tik kaina 10 kart didesnė, nei mokėjome mes :)
Dedame didelį pliusą nedemokratiškai ir nedraugiškai Kinijos liaudės respublikos akmenskaldžių produkcijai + Kartais verta nepabijoti ir pirkti mažiau žinomo gamintojo produkciją, aišku prieš tai įsitikinus jo kokybę.

Iš pradžių buvome kategoriškai nusiteikę, jog plytelės bus virtuvėje, vonios kambariuose ir tambūre. Tačiau atsivežę plyteles ir išsidėlioja jas svetainėje labai greit apsisprendėme, jog viso namo pirmo aukšto grindų danga bus akmens masės  60x60 cm., lekiškos Stargres gamintojo Techno steel  plytelės.

Žiemą ir pavasarį pasipraktikavę namo techninėse patalpose klijuodami plyteles, pasilikome sau garažo grindis. O viso namo darbus patikėjome plytelių meistrui. Darbų įkainiai standartiniai 10 E/kv.m. Dirbo tvarkingai, tik labai jau ilgai, viskas užtruko 1,5 mėn. Klijus ir glaistą naudojome Ceresit gamintojo. (C17 ir CE40).

Patarimas besistatantiems: derėtis, derėtis ir dar kartą derėtis. Ermitažas kiekvieną savaitę taiko 30 proc. nuolaidą. Mes kreipėmės pas vadybininką, vėliau ir pas parduotuvės vadovę ir po ilgų diskusijų išsireikalvome 35 proc. nuolaidą visoms pirmo aukšto grindinėms plytelėms, aišku kiekis taip pat gana nemažas apie 80 kv.  Kol kas išspūdžiai labai geri, labiausiai bijojome, jog šiltuoju metu laiku, kai neveiks šildymo sistema, šals kojos. Tačiau 20 cm. storio šiltalas po plytelėmis ir vitrininiai langai pietų pusėje šią problemą išsprendė. Paleidus šildymo sistemą šiluma juntama labai nežymiai, į grindis paduodama 30-32 laipsnių temperatūra.

 

 

Antram aukštui pasirinkome austrišką Kaindl 32 klasės 10 mm storio laminatą. 

Kodėl ne parketlentės ar kitą "ekologišką" produktą? Ilgų diskusijų nebuvo, visu grindų gamyboje naudojami klijai ir kitos rišančios, dažančios ir kitos medžiagos, kurios ekologiškumu nepasižymi. Tad ir skirtumo tarp kokybiško laminato ir parketlenčių nelabai matome. Aišku, jei pas mus būtų ne grindinis, o radiatorinis šildymas, būtume rinkęsi paprastas, tradicines medines lentas, tačiau jos nebendrauja su mūsų šildymo sistemai. Teko aplankyti ir vieną pardavėją prekiaujanti "ekologišku" laminatu, tačiau argumentai pastarojo argumentai nesužavėjo. Be to visą produkcija yra sertifikuota ES ir turi atitinkamus sertifikatus. Laminatui naudojome specialų šildomom grindis skirtą paklotą, kurio kaina gana solidi. Nemaloniai nustebino, gana sudėtingas Kaindl lamino klojimas. 

 

  

 

 Ir ateičiai liko antro aukšto vonios kambarys, kuris projektuojamas kaip tik šiuo metu :)