Sodo traktoriuko priekabos projektas

Po tokios netrumpos pertraukėlės grįžtame į blogerių eterį :) Prisikaupė įvairiausių projektų, darbų, kuriuos stengsimės po truputį aprašyti.

Pirmasis, jau senai planuotas, bet dėl laiko stokos vis atidėliojamas projektas, tai priekabos sodo traktoriukui gamyba. Norėjome pirkti jau pagamintą, bet apžiūrėjus jas gyvai, kažkaip nekilo ranka mokėti 200e., o rimtesnių kaina reikia dauginti iš dviejų.

Lietuviai auksarankių tauta, ne tik automobilius skendusius, daužytus ir vėjo mėtytus sugeba antram gyvenimui prikelti, tačiau pasirodo gana popiuliari prekyba sodo traktoriais-donorais, kurie parvežami iš vakarų Europos ardymui. Būtent vieno tokio traktoriuko priekinį tiltą su ratais, padangoms, guoliais, "balkiu" įsigyjome ir mes. Realiai beveik gatava važiuoklė, už labai nedidelę kaina (30 e.) 

Toliau seka rėmo virinimas: priekaba mūsų tokia protinga vartosi į kelias puses, pakėlus galima fikuosuoti norimoje padėtyje, taip pat galima naudoti kaip karutį, bortai išsiima. 

Vėliau viską šveičiame, gruntuojame ir dažome metalo dažais. Priekabėlės bortus ir dugną formavome iš jūrinės 9 mm storio faneros, kuri atspari drėgmei ir aplinkos poveikiui, sunaudojome nepilną lapą. 

Tad suma sumarum, turim itin rimtą, tvirtą ir kokybišką priekabėlę, kuri mums labai palengvins darbą prie ūkio. Viso projekto samata  apie 130 e. neskaičiuojant darbo.
Savaitgalį laukia didysis žolės ravėjimas, tad bus puikiausia proga išbandyti, kiek pagreitės mūsų darbo procesas stumdomą karutį pakeitus į priekabėlę :)

Sodo apžvalga. Real is beautiful :)

Real is beautiful :)

Kai už lango lyja ir švilpia stiprus vėjus, norisi prisiminti, jog tikras kalendorinis pavasaris jau nebe už kalnų, o kartu su juo ir nauji sodininkystės džiaugsmai.

Prieš du metus bekrentant pavasarinėm snaigėm, mes sodinome sodą, kuris šiais metais suspindo visu savo gražumu. Sodas žydėjo gausiai ir praeitais metais, tačiau norėdami, kad medeliai geriau prigytų ir stipriau augtų pasidžiaugėme žiedais, o užmegztus vaisius nuskynėme. Apie sodinimą rašėme: https://iknamai.blogspot.lt/2015/06/musu-sodas.html

Šiais metais laukėme jau gana nemažo derliaus. Iš sodintų 18 medžių, puikiai auga 17, viena vienintelė tręšnė iškeliavo į tręšnių rojų vos keliom savaitėm po pasodinimo. Per antrus sodininkystės metus pastebėjome paprastą dalyką, kiek darbo įdėsi į sodo priežiūrą, tokį ir rezultatą turėsi. O sodas priežiūros reikalauja išties nemažai: laistymas, genėjimas, balinimas, purškimas esant reikalui, tręšimas (mes tręšiame pelenais, kiaušinių lukštais, biohumusu), pomedžių tvarkymas. Tinkamai neprižiūrint sodo, jis auga prastai, neveda vaisių ar iš vis žūsta. Taip pat itin svarbu iš kur ir kokios būklės pirkti medeliai. Mūsų kiekvienas medelis buvo iškastas prie mūsų akių, gražiomis, sveikomis šaknimis, apvoliotas molio tyrėje, o jau kitą dieną pasodintas mūsų sode. Iš turgaus ar neaiškių prekeivių augalų nepirktume ir kitiems nepatartume to daryti.

Šių metu derlius: trešnių, abrikosų, persikų, vyšnių buvo gana nedaug. Obuolių, kriaušių gana daug, o slyvų šakos tiesiog lūžo nuo derliaus. Skoninės savybės taip pat sužavėjo netik mus, bet ir visus kitus paragavusius, matyt tinkama slyvoms žemė pas mus - riebus priemolis.

 

 Nors ir norėtume turėti visiškai ekologišką sodą, tačiau šiais laikais tai beveik neįmanoma, nebent auginsite vien obelis. Nori, nenori sode tenka panaudoti ir tam tikras priemones nuo kenkėjų, ypač žiedgraužio. Anskti pavasarį sodą baliname, vėliau purškiame vario sulfatu (ne chemija) ir prieš bei po žydėjimo naudojame spec. priemones. Daugiau sodo ir nebepurškėme. 

Spanguolės: apie spanguolių sodinimą ir auginimą norėjome rašyti atskirą įrašą, bet.......sugedo kietas diskas su gausybę nuotraukų ir beliko viena vienintelė :)  Ką gi mūsų spanguolynas 3x1 m. iškasėme apie 40 cm. molio, tada visą duobę užpildymę durpėmis (apie 20 karučių ir 3 karučiai smėlio) viską permaišėme, gausiai priliejome, kad sukristų žemė, aprėminome lentomis ir pasodinome nemažus spanguolių krūmėlius. Rezultatas nuotraukoje, spanguoliauti einame į kiemą iki šiol. Svarbiausiai gausiai ir dažnai laistyti. Spanguolės PILIGRIM veislės.

Vynuogės: analogišką situaciją kaip ir su spanguolėmis, visos sodinimo nuotraukos dingo........

Vynuoges rinkomės ilgai, daug skaitėme, bendravome su augintojais, norėjome desertinių veislių, galbūt ateityje tinkančių ir vyno ar sulčių gamybai. Sodinome pietinėje pusėje, greta pilymo, tad saulės gaus visą diena.  Viso pasisodinome 9 vnt. Solaris, Galachad, Reliance, Garant, Galanth, Muscat Blue,  Venus, Super Ekstra, Venus veislių vynuoges. Vynuogės sodinasi gana giliai, dėl galimo įšalimo. Žiemai papildomai apdengėme eglišakiais, lauksime pavasario ir tikėsimės, jog žiemą ir pirmą genėjimą išgyveno gerai. Šiais metais jei visos augs gerai, planuojame įrengti atramas ir formuoti vynuogių sienelę :) 

Šilauogės: auga, bujoja, svarbu daug ir pastoviai palaistyti, uogu kiekis vis daugėja :) Papildomai užmulčiame pjuvenomis ir medžių žievėmis iš lenpjūvės. Mėgėjišką šilauogyną sudaro 13 įvairiausių veislių šilauogių krūmų 2-4 metų.  Patariame nelaistyti šaltu gręžinio vandeniu ir papildomai netręšti bent kelis metus, kitaip lapai vidurvasarį stipriai nuraudonuoti, kaip ir atsitiko mums :)

Egzotika: sode auga ir tokie gana dar egzotiški augalai kaip žemaūgis graikinis riešutas (korenojskij), geltonžiedės sedulos, valgomas šermukšnis, kelių veislių lazdynų riešutai.  Planuojame pasisodinti dar kelis šermukšnius, šilkmedį, medlievą. Bet apie tai ateityje, nes augaliukai sodinti šiais metais, tad ir rezultatai neitin dar matomi.

Šių metu pagrindiniai darbai: tęsti medelių formavimą genint ir atlankstant šakas, nupirkti ir sukalti normalius kuolus, sutvarkyti medelių pomedžius, nes ravėti jau pabodo ir žinome plėsti eksperimentinį sodą :)

Pasistatyk tiltą pats arba liepto statyba 2

Statėm, statėm ir pastatėm, o dabar pilnai galime džiaugtis savo nuosavo kaimiško "SPA" malonumais. Turint nuosavą rojaus kampelį su nemažu vandens telkinių, lieptas kaip ir vienas būtiniausių statinių. Juo labiau tiek patys, tiek pas mus atvykę svečiai mėgsta pažvejoti, tik gaila, kad jiems ne itin sekasi pagauti didžiausius tvenkinio gyventojus :)

Pagrindiniai tilto statybos darbai, metalinių polių kalimas ir metalinės konstrukcijos virinimas, buvo atliktas žiemą, apie ką jau rašėme ankstesniuose įrašuose http://iknamai.blogspot.lt/2016/01/liepto-statyba-ir-musu-tvenkinys.html

Skaičiavimai, matavimai, reikiamų priemonių įsigyjimas ir kimbame į darbus, kuriems įgyvendinti prireikė kelių dienų ir kelių skardinių "Elio" :)

Vasarai, kaip galvojome liko tik pats maloniausias darbas, tačiau taip tik atrodė. Ant žiemą paruoštos konstrukcijos vasarą montavome 5x10 cm kelis kartus dažytus medienos bruselius. Norint juos pritvirtinti reikėjo išsigręžtį nemažai skylių, kas ir pasirodė vienas sunkiausių darbų tilto statybos projekte. Tam panaudojome visas iki šiol užsilikusias paletes ir lentas (norint turėti tvirtą pagrindą po kojomis). Visgi vaikščioti metaline konstrukcija, kai po apačia 2 m. gylis, o pas tave rankose į elektros lizdą įjungtas gręžtuvas ne pats smagiausias malonumas. Vėliau dar pastebėjome, kad ir sveikatos draudimas mano pasibaigęs :) 

Taigi sugręžus skylęs medinių bruselių tvirtinimams, sudęginus garantinį grąžtą Makita (pasirodo genda ir jie, bet ačiū už garantiją) ir sunaudojus gal 10 metalo grąžtų, sekė maloniausias darbas- terasinių lentų montavimas. 

Eglines terasines lentas įsigijome vietinėje lentpjūvėje, impregnuotas 2,8 cm. storio po 9 e. kv.m. Pasirinkome su grioveliais, visgi lieptas ilgą laiką bus drėgnas, tad norėjosi šiurkštesnio paviršio. Pagrindinis šių lentų minusas, jog į tarpelius renkasi smėlis, žemės ir tt. Tad kartas nuo karto reikia perlieti keliais kibirais vandens. Pagrindinis įrankis montuojant terasines lentas yra suktuvas - tarnaujantis jau itin ilgą laiką, kaltas - nelygių lentų ištiesinimui ir vinis - vienodams tarpeliams tarp lentų. Varžtus pirkome specialius terasinius 5x70. 

Tiltelis gavosi tvirtas, patogus ir gana nemažas. Siauroji dalis 1,5 pločio, aikštelė skirta poilsiui 2,5 x 3,5 m. kas pilnai tenkina kelių žvejų ar poilsiautojų poreikius :)

Kitiems metams teliko padengti lieptą alyvą, pasidaryti dėžę iš likusių lentų orapūtės ir kitų žvejybos įrankių laikymui, susikonstruoti meškerių laikiklius, pasėti žolę prie liepto, bei įsigyti automatinę žuvų šėryklą, kam yra atvestas elektros laidas.

O žuvis mūsų tvenkinyje gurmanės, kartais kimba taip, kad nutraukia ne patį ploniausią valą, o kartais net patyrusiems žvejams parodo špygą, neskaitant kiek jie yra investavę į savo brangius žvejybinius įrankius, boilius, pašarus ar specialius kvapus. Žvejyboje, kaip ir meilėje, sekasi ne visiems, svarbiausia, kad šeimininką atpažįsta :)

Nei žvyno, nei uodegos.

Sodo traktoriukas ir krūmapjovės pasirinkimas

Pavasaris ir žolės pjovimo darbai artėja. Šį kartą apie rimtą techniką, tarpukario Lietuvos tankus ir galbūt būsimą projektą :)

Turint standartinį 10-15 arų sklypą, sodo technikos pasirinkimas yra gana paprastas: savaeigė/nesaveigė žoliapjovė, prekinio vardo garsumas, atsiliepimai ir aišku kaina. Mūsų sklypas nėra visiškai standartinis, tad ir sodo technikos mums reikėjo šiek tiek rimtesnės, visgi šienaujamo ploto apie 50 arų, plius didelis, ilgas ir gana statokas šlaitas. 

Pavasarį pradėjome dairytis dviejų pirkinių: 1. krūmapjovės, liaudiškai trimeriu vadinamos. 2. sodo traktoriuko.

Krūmapjovei  esminiai reikalavimai buvo galia, kaina  ir gaminio įvairiapusiškumas t.y galimybė montuoti įvairius pjovimo diskus. Stihl ir Husquarnos gaminius iš karto atmetėme, dėl labai nemažos galingesnių įrankių kainos. Apsistojome ties Jonsered ir McCulloch. Varikliai tie patys kaip ir Husquarnos, tik surinkta kitose gamyklose. Aptikus akcijinę prekę nedvejojome ir pasirinkome McCulloch. B40 ELITE modelį. Galia, didelė kuro bakelio talpa itin sužavėjo, visgi 1,5 kW savo daro. Dirba gana tyliai, ausinių bent kol kas nenaudojau. Dedamas standartinis diskas su pjovimo valu, "tridantis"  ir krūmynams pjauti diskai. Didžiausi minusai: nelabai patogus krūmapjovei kabinti skirtas diržas su petnešomis, bei prastos kokybės kinietiški tvirtinimo varžai, kurie jau po pirmo pjovimo išlakstė :)  Kaina beveik dvigubai mažesnė lyginant su analogiškais kokybiškais kitų gamintojų gaminiais. 

Sodo traktoriuko pasirinkimas buvo itin paprastas ir greitas. Turbūt tai greičiausiai mūsų įsigytas daiktas, jį tiesiog gavome dovanų :)  Traktoriukas 8 metus darbavosi pas uošvius, tad jiems nusprendus pasikeisti naujesniu gaminiu "senąjį" priglaudėme mes.  Svarbiausia, kad per 8 darbo metus, nebuvo jokio rimtesnio gedimo, apart peilių galandymo, tepalų keitimo ir keletos aplamdymų :)  Žoliapjovė iš karto pakrikštijome: suteikėme  itin garbingą "KERŠTO" vardą, vos pamačius iš karto iškilo tarpukario Lietuvos tankų vaizdiniai. Ateityje tai gali peraugti į naują "MCC Bober-military-garden tractor" projektą :)

Kerštas: modelis- Craftsman LT2000, variklis 17,5 arklio galių, pjovimo plotis netoli 1 m., mulčiuoja, pusiau automatinė greičių dėžė, šviesos, šildomos sėdynės ir net kavos ar kito gėrimo laikiklis. Ir kas svarbiausia vieno šeimininko :) Tik serviso knygos trūksta ir į automobilių turgų galima vežti. Sklypą su šiuo būsimu projektų nušienaujame per 2-3 valandas. Su savaeige žoliapjove užtruktume turbūt 8 val. Likusį laisvą laiką galima skirti poilsiui, o ne šieno ravėjimui. Aišku viskas nevyktų taip greit, jei ne gerai išlygintas sklypas, kliuvinių nebuvimas, sklypo zonų planavimas.

Svarbiausi naujo sezono darbai:
1. užsakytas mulčiavimo dangtelis;
2. užsakytas priekinio apšvietimo gaubtas;
3. pakeistas tepalai, naujas oro filtras ir priešfiltris, įmontuotas iki tol nebuvęs kuro filtras;
4. sutvarkytas priekinis kiauras ratas;
5. priekabos gamyba;
6. Kitam žiemos sezonui-sniego peilis ir galbūt grandinės.

Didžioji dalis trūkstamų dalių gauta ir jau sumontuota laukia sezono pradžios, kažkaip užsisėdėjo visi jau namie :)

Žiemos malonumai

 Jau saulelė vėl atkopdama budina svietą.......

Pirma žiema, pirmi įspūdžiai. Pūgos, pusnys iki kelių, stirnos ir pats gražiausias paveikslas kiekvieną dieną pro langą, rodos žiūri National Geographic televizijos kanalą, bet tas kanalas tiesiai tau prieš akis.
Vilniuje per 10 paskutinių gyvenimo metų to nematėm, bet užtat dabar matome kasdiena. Šis įrašas trumpas, žodžiais tai įvertinti sunku.....geriau pamatyti :)
Ši žiema IK namams smagi, šalta ir svarbiausiai pirma tokia. Turbūt svarbiausias akcentas mūsų "gyvybės kelias", kuriuo kiekvieną dieną bridome per pusnis ir gabenome išmintį augančioms kartoms,   tačiau vieną dieną visureigiu prisibridome iki 1 metro gylio, mat seniūnija pamiršo mus :) Teko keletą dienų pailsėti nuo civilizacijos ir tiesiog grožėtis gamta, siūlome pasigrožėti ir Jums. Kartais verta rizikuoti ir mesti viską velniop.

Gyvenimas yra gražus ar ne?