Šio
stalo istorija ilga, tolima, skaudi ir džiaugsminga, daug kam net nelabai
suvokiama, ypač kai sėdintiems prie jo papasakoji istoriją. O ji ilga....
Taip
jau sutapo, kad trys mūsų šeimos kartos kas keliasdešimt metų apsilanko
tolimąjame Sibire. Vieni ten apsilanko savo noru, kaip Misija Sibiras dalyviai,
kitus ten nubloškė likimas ilgiems įkalinimo ir tremties metams už kovą dėl
mūsų visų laisvės. Senelis ir didelė dalis giminės buvo aktyvūs partizanai
Varėnos, Merkinės, Perlojos apylinkėse. Vieni paaukojo save už tai, kad
galėtume laisvai mąstyti ir kalbėti, kiti buvo įkalinti ilgiems dešimtmečiams
Vorkutos, vėliau Irkutsko lageriuose. Mūsų
stalo istorija būtent ten ir prasidėjo. Kažkur toli, prie Baikalo ežero
Irkutsko srityje, tremtyje.
Po
įkalinimų ir tremtiems šis stalas kartu su seneliu, močiute, tėčiu ir
artimiausias giminaičiais parkeliavo iš Sibiro į Lietuvą. Kartu parkeliavo ir
motociklas IŽ 56, kuris taip pat laukia
prisikėlimo. Praėjus daugel metų, būtent šį stalą ir aptikome kaime, nors jo
vaizdas lydėjo visą vaikystę ir prisiminimus iš jos apie stalą keliauninką
esantį kaime iš Sibiro.
Tad
šią vasarą nutarėme, kad jau laikas. Stalas buvo tikrai geros būklės, tad jo
„glamūrinti“, glaistyti ir padaryti iki tobulybės tobulo mes nenorėjome.
Norėjome gyvo daikto, kuris atspindėtų mūsų giminės istoriją: skaudžią ir
didvyrišką kartu. Nušveitėme, suvaržėmė, suklijavome iškrypusias kojas ir nudažėme.
Tad
kai kitą kartą būsite svečiuose pas mus ir Jūs žinosite šio stalo ir mūsų
šeimos istoriją.
„Na, ir kas gi mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjome
ir mirtį“.
#freedomfighters
#partizanai #vienuivieni