2018 m. rugpjūčio 17 d., penktadienis

Stalas-istorijos liudytojas



Šio stalo istorija ilga, tolima, skaudi ir džiaugsminga, daug kam net nelabai suvokiama, ypač kai sėdintiems prie jo papasakoji istoriją. O ji ilga....
Taip jau sutapo, kad trys mūsų šeimos kartos kas keliasdešimt metų apsilanko tolimąjame Sibire. Vieni ten apsilanko savo noru, kaip Misija Sibiras dalyviai, kitus ten nubloškė likimas ilgiems įkalinimo ir tremties metams už kovą dėl mūsų visų laisvės. Senelis ir didelė dalis giminės buvo aktyvūs partizanai Varėnos, Merkinės, Perlojos apylinkėse. Vieni paaukojo save už tai, kad galėtume laisvai mąstyti ir kalbėti, kiti buvo įkalinti ilgiems dešimtmečiams Vorkutos, vėliau Irkutsko lageriuose.  Mūsų stalo istorija būtent ten ir prasidėjo. Kažkur toli, prie Baikalo ežero Irkutsko srityje, tremtyje.
Po įkalinimų ir tremtiems šis stalas kartu su seneliu, močiute, tėčiu ir artimiausias giminaičiais parkeliavo iš Sibiro į Lietuvą. Kartu parkeliavo ir motociklas IŽ 56,  kuris taip pat laukia prisikėlimo. Praėjus daugel metų, būtent šį stalą ir aptikome kaime, nors jo vaizdas lydėjo visą vaikystę ir prisiminimus iš jos apie stalą keliauninką esantį kaime iš Sibiro.
Tad šią vasarą nutarėme, kad jau laikas. Stalas buvo tikrai geros būklės, tad jo „glamūrinti“, glaistyti ir padaryti iki tobulybės tobulo mes nenorėjome. Norėjome gyvo daikto, kuris atspindėtų mūsų giminės istoriją: skaudžią ir didvyrišką kartu. Nušveitėme, suvaržėmė, suklijavome iškrypusias kojas ir nudažėme.
Tad kai kitą kartą būsite svečiuose pas mus ir Jūs žinosite šio stalo ir mūsų šeimos istoriją.
„Na, ir kas gi mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjome ir mirtį“.
#freedomfighters #partizanai #vienuivieni


2018 m. gegužės 3 d., ketvirtadienis

Granulių slėpiniai 3




Šį įrašą pavadinsime "Granulių slėpiniai 3", pirmą ir antrą dalį esate jau skaitę, o užvirusias diskusijas atsimenate iki šiol: lankomumas mušė rekordus, komentarų kiekiai taip pat, sulaukėme net atvirų kaltinimų, kad turime pogrindinę granulių gamyklą, ar slėptuvę kur, belaukdami neprašytų svečių iš rytų nuslepiame nuo skaitovų granules.

Ką gi mielieji, šis sezonas toks pats melagingai apgaulingas. Sezono pradžioje pirkome standartines 3 tonas granulių, šiai dienai dar liko apie pusę tonos. Šildymo sezoną pradėję rugsėjo mėn., iki šiol jo dar nesame pilnai užbaigę, katilas veikia po kelias valandas per dieną ruošdamas šiltą vandenį ir naikindamas paskutines granules. Rezultatai tradiciniai 2,5 tonos granulių. Tik tas šildymo sezonas toks labai jau ištemptas. Granules pirkome labai gera kaina 140 e. tona, tad sezono šildymo kaina išties nedidelė.  Neramina, kad bent dabar tas pats pardavėjas nori 180 e. už toną. Greičiausiai  teks palaukti dar keletą savaičių, kainos turėtų kristi.

GRANULIŲ LIKO, draugai  blogeriai iš http://irnamas.blogspot.lt/ svečiavosi pas mus, taip pat ieškojo, bet nerado.  Kas netikite klauskite :) 


Šildymo sezono įkarštyje pagaliau paleidome rekuperacinę vėdinimo sistemą, apie kurią jau esame rašę. Tad žiemą langų atidaryti beveik neteko :) šviežas oras namie visada, sistema veikia 50 proc. pajėgumu. Šiandien jau beveik laikas keisti filtrus. 

Ir toks nelabai malonus dalykas, su kuom kiti tikimės nesusidurs, arba apsidraus iš karto. Paryčiais, užsikūrus katilui, pradeda "žviegti" priešgaisrinė signalizacija.  Nubėgus į katilinę matau, kad dūmtraukis  "iššovė" iš kamino. Kaltas matyt slėgis ir kūrimosi metu susiformavusios dujos. Juolabiau ir pats dumtraukis gana nemažas. Tačiau, meistras montavęs katilą ir gavęs už tai pinigus, galėjo numatyti, kad tokiam dūmtraukiui reikalingi papildomi tvirtinimai (apkabos). Už tai jam rašau rieeeeeeeeeeeebų minusą. 2 apkabas pasigaminau ir sumontavau per 20 min.

Telieka retorinis klausimas kas būtų jeigu būtų ?

O tiksliau nebūtų priešgaisrinės signalizacijos ? Nebūtume buvę namuose ?
 

Saugumas, saugumas ir dar kartą saugumas, bei signalizacija ir sveikas protas :)  
Katilinėje apsigyveno didelis gesintuvas, kurio tikimės naudoti neprireiks.
Praeitų metų tikslų įgyvendinti nepavyko, kamino stogeliai užsakyti, tad artimiausiu metu teks nenorom karstytis stogais. Sienos pradėtos glaistyti, bet matyt palauks tamsių žiemos vakarų :)

2018 m. balandžio 16 d., pirmadienis

Sodo traktoriuko priekabos projektas

Po tokios netrumpos pertraukėlės grįžtame į blogerių eterį :) Prisikaupė įvairiausių projektų, darbų, kuriuos stengsimės po truputį aprašyti.
Pirmasis, jau senai planuotas, bet dėl laiko stokos vis atidėliojamas projektas, tai priekabos sodo traktoriukui gamyba. Norėjome pirkti jau pagamintą, bet apžiūrėjus jas gyvai, kažkaip nekilo ranka mokėti 200e., o rimtesnių kaina reikia dauginti iš dviejų.
Lietuviai auksarankių tauta, ne tik automobilius skendusius, daužytus ir vėjo mėtytus sugeba antram gyvenimui prikelti, tačiau pasirodo gana popiuliari prekyba sodo traktoriais-donorais, kurie parvežami iš vakarų Europos ardymui. Būtent vieno tokio traktoriuko priekinį tiltą su ratais, padangoms, guoliais, "balkiu" įsigyjome ir mes. Realiai beveik gatava važiuoklė, už labai nedidelę kaina (30 e.) 

Toliau seka rėmo virinimas: priekaba mūsų tokia protinga vartosi į kelias puses, pakėlus galima fikuosuoti norimoje padėtyje, taip pat galima naudoti kaip karutį, bortai išsiima. 
Vėliau viską šveičiame, gruntuojame ir dažome metalo dažais. Priekabėlės bortus ir dugną formavome iš jūrinės 9 mm storio faneros, kuri atspari drėgmei ir aplinkos poveikiui, sunaudojome nepilną lapą. 

Tad suma sumarum, turim itin rimtą, tvirtą ir kokybišką priekabėlę, kuri mums labai palengvins darbą prie ūkio. Viso projekto samata  apie 130 e. neskaičiuojant darbo.
Savaitgalį laukia didysis žolės ravėjimas, tad bus puikiausia proga išbandyti, kiek pagreitės mūsų darbo procesas stumdomą karutį pakeitus į priekabėlę :)