Vidaus durų pasirinkimas

Medinės, faneruotos, laminuotos, plastikinės, popierinės durys? Pasirinkimas platus ir išsirinkti tinkamiausią ir finansiškai patraukliausią variantą sunkus sprendimas su kuriuo susiduria ne vienas besistatantis ir besiremuontuojantis namus.

Teko šią dilemą praeitais metais spręsti ir mums. Statybų pradžioje buvome nusprendę, jog vidaus duris rinksimės nebrangias ir čia galėsime sutaupyti Europos ilgųjų kitiems darbams. Tačiau tas pigumas, tik atrodo pigumas ir susumavus viską nebesigauna taip pigiai. Didžioji dalis prekybos centrų prekiauja lenkiškomis, rusiškomis, baltarusiškomis durimis. Vienos laminuotos, kitos faneruotos, trečios pagamintos iš presuoto kartono. Ilgaamžiškumas labiausiai įtakojamas iš ko tos durys pagamintos ir žinomą pačių gamintojų darbo kokybės. 

Presuoto kartono ir plėvele laminuotas duris atmetėme iš karto, nepatiko jos mums, lengvos, jokio tvirtumo, medžiagos prastos, o ir parduotuvėse esančios turi ženklių nusidėvėjimo požymių. Kaip jos atrodys po kelių metų-pats didžiausias klausimas? Nors kelios durys turint ženkliai ribotus finansus yra visai pusėtinos. 

Apsisprendėme, jog bus faneruotos medinės durys ir greičiausiai iš kaimyninės paskutinės Europos diktatoriškos valstybės, kuri netik traktorius gamina, bet ir duris. Kaina normali, kokybė irgi, bet................ Kaip ir visus durys jos parduodamos dalimis. Varčios kaina + apvadai + rėmas + rankenos + slenkstis jei jis reikalingas. Suma sumarum, kaina nedaug mažesnė nei medžio masyvo durys, kurias pasirinkome. 

Medinių durų pasirinkimas irgi gana didelis: eglinės, pušinės, alskninės, ažuolinės, uosinės. Pigiausios yra eglinės ir pušinės. Alksninės - toks galima sakyti viduriukas, bet nedaug atsiliekantis nuo uosios ir ąžuolo. Bet alksnis turi savybę su laiku pradėti keisti spalvą "raudonuoti", nebent viskas bus padengta tamsesniais dažais ar beicu. 

Tad sudėjus visus pliusus ir minusus, paskaičiavus pinigus, nusprendėme, jog dedame uosines duris pirmam namo aukštui (viso 3 durys), o antro aukšto durim taupome :) (jas įsidėjome po pusės metų).  

Apsilankėme gamintojo dirbtuvėse, įspūdis geras, šiuolaikiška technika, dažymo kameros, dauguma gaminių eksportuojama. Pati gamyba apie 1 savaitę laiko, tačiau eilė didelė ir pirmąsias duris gavome tik po 3

 mėnesių. Durys sumontuotos per gerą pusdienį, slenkstis vienintelėse tambūro duryse paslėptas ir vizualiai nematomas. Jis atsidaro tik tada kai durys yra daromos.  Durų rankenas rinkomės kuo paprastesnio dizaino. Tonuoti stikliukai dėti dėl minimalaus šviesos pralaidumo, nors buvo svarstymų dėti visiškai lygias, paslėptas duris. 

Po metų eksplotacijos laiko jokių trukumų nepastebėjome. Ne viskas pigu, kas atrodo pigu, kartais geriau pataupyti ir įsigyti kokybišką gaminį, kuris tarnaus ne vieną dešimtmetį.

IKnamai facebook'e

Beveik keturis metus rašydami blogą ir dalindamiesi mintimis su Jumis, nusprendėme, jog jau laikas keltis į kitas erdves.

Nuo šiol IKnamai galėsite rasti ir facebook'e. Siekiame, kad IKnamai ateityje susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, virstų netik gyvenamu namu, tačiau galbūt ir nedideliu, mūsų šeimos verslu. Kuris bus kuriamas IKnamų apylinkėse.  Koks tas verslas ir kaip jis atrodys, sekite ir ateityje galėsite bent patarimais prisidėti prie jo kūrimo. O pradžia jau padaryta, ekskavatoriai išvažiavo, naujas tvenkinys yra :)

Blogas bus rašomas ir toliau, tačiau facebook'e norime dalintis trumpais įrašais, nuotraukomis ir įspūdžiais. Blogo įrašui reikia tinkamos nuotaikos ir laiko, kam pritars ne vienas šių laikų blogeris. Facebook'e viską galime atlikti ženkliai greičiau.

Paieška labai paprasta, įvedate facebook'e IKnamai ir skaitote mus

Tad laikinkit mus, dalinkities, komentuokit :)

https://www.facebook.com/IKnamai-308133642902593/?rc=p

Pasistatyk tiltą pats arba liepto statyba 2

Statėm, statėm ir pastatėm, o dabar pilnai galime džiaugtis savo nuosavo kaimiško "SPA" malonumais. Turint nuosavą rojaus kampelį su nemažu vandens telkinių, lieptas kaip ir vienas būtiniausių statinių. Juo labiau tiek patys, tiek pas mus atvykę svečiai mėgsta pažvejoti, tik gaila, kad jiems ne itin sekasi pagauti didžiausius tvenkinio gyventojus :)

Pagrindiniai tilto statybos darbai, metalinių polių kalimas ir metalinės konstrukcijos virinimas, buvo atliktas žiemą, apie ką jau rašėme ankstesniuose įrašuose http://iknamai.blogspot.lt/2016/01/liepto-statyba-ir-musu-tvenkinys.html

Skaičiavimai, matavimai, reikiamų priemonių įsigyjimas ir kimbame į darbus, kuriems įgyvendinti prireikė kelių dienų ir kelių skardinių "Elio" :)

Vasarai, kaip galvojome liko tik pats maloniausias darbas, tačiau taip tik atrodė. Ant žiemą paruoštos konstrukcijos vasarą montavome 5x10 cm kelis kartus dažytus medienos bruselius. Norint juos pritvirtinti reikėjo išsigręžtį nemažai skylių, kas ir pasirodė vienas sunkiausių darbų tilto statybos projekte. Tam panaudojome visas iki šiol užsilikusias paletes ir lentas (norint turėti tvirtą pagrindą po kojomis). Visgi vaikščioti metaline konstrukcija, kai po apačia 2 m. gylis, o pas tave rankose į elektros lizdą įjungtas gręžtuvas ne pats smagiausias malonumas. Vėliau dar pastebėjome, kad ir sveikatos draudimas mano pasibaigęs :) 

Taigi sugręžus skylęs medinių bruselių tvirtinimams, sudęginus garantinį grąžtą Makita (pasirodo genda ir jie, bet ačiū už garantiją) ir sunaudojus gal 10 metalo grąžtų, sekė maloniausias darbas- terasinių lentų montavimas. 

Eglines terasines lentas įsigijome vietinėje lentpjūvėje, impregnuotas 2,8 cm. storio po 9 e. kv.m. Pasirinkome su grioveliais, visgi lieptas ilgą laiką bus drėgnas, tad norėjosi šiurkštesnio paviršio. Pagrindinis šių lentų minusas, jog į tarpelius renkasi smėlis, žemės ir tt. Tad kartas nuo karto reikia perlieti keliais kibirais vandens. Pagrindinis įrankis montuojant terasines lentas yra suktuvas - tarnaujantis jau itin ilgą laiką, kaltas - nelygių lentų ištiesinimui ir vinis - vienodams tarpeliams tarp lentų. Varžtus pirkome specialius terasinius 5x70. 

Tiltelis gavosi tvirtas, patogus ir gana nemažas. Siauroji dalis 1,5 pločio, aikštelė skirta poilsiui 2,5 x 3,5 m. kas pilnai tenkina kelių žvejų ar poilsiautojų poreikius :)

Kitiems metams teliko padengti lieptą alyvą, pasidaryti dėžę iš likusių lentų orapūtės ir kitų žvejybos įrankių laikymui, susikonstruoti meškerių laikiklius, pasėti žolę prie liepto, bei įsigyti automatinę žuvų šėryklą, kam yra atvestas elektros laidas.

O žuvis mūsų tvenkinyje gurmanės, kartais kimba taip, kad nutraukia ne patį ploniausią valą, o kartais net patyrusiems žvejams parodo špygą, neskaitant kiek jie yra investavę į savo brangius žvejybinius įrankius, boilius, pašarus ar specialius kvapus. Žvejyboje, kaip ir meilėje, sekasi ne visiems, svarbiausia, kad šeimininką atpažįsta :)

Nei žvyno, nei uodegos.