Ankstyvą šeštadienio rytą, apsikarstę bačkomis, kibirais ir maišais išvykome į Lietuvos paribį - Kintus. Oras puikus, vaizdai pro langus dar puikesni, nelabai puikus tik siauras ir gana vingiuotas kelias iki Kintų.
Svarbiausias tikslas papildyti senojo tvenkinio gyventojų gretas ir parsigabenti naujų gyventojų naujam mūsų tvenkiniui. Eilių, kaip kituose žuvininkystės ūkiuose, nėra, tad viskas vyksta gana operatyviai. Iš anskto buvome susidarę pirkinių sąrašą ir ilgai netrukę apsiprękinome. Viso naujus namus rato 25 vnt. dvimečiai amūrai, ir apie 140 vnt. vienmečių ir dvimečių karpių. Amūrai gražūs, tačiau karpiukų kokybė itin nedžiugino. Dvimečiai gana maži, vos kelių šimtų gramų, kai auginti geromis sąlygomis gali būti ir 0,5 kg. dalis stipriai apsidaužę, tad prieš talpinant naujus gyventojus į laikinas transportavimo talpas, teko keliasdešimt jų paliuosuoti ir grąžinti atgal pardavėjams. Papildomai norėjome įsileisti ir upėtakių, tačiau pastarieji buvo itin dideli ir pardavėjai nepatarė jų tokių oru vežti, dėl galimo kritimo.
Pardavėjams rašau 7-tą, dėl žuvų kokybės ir nesugebėjimo klientui už jo mokamus pinigus supakuoti žuvies su deguonimi į spec. maišus, o be jų transportavimas apsunksta.
Ir pagaliau laukė smagiausia dalis - paskirstyti žuvims gyvenamus plotus. Vienos gavo visiškai naują, gilų namą, mažesnioji dalis turėjo tenkintis senaisiais, didesniai kambariokais senajame tvenkinyje.
Tad artimiausiu metu trauksime meškeres, kursime kepsininę ir lauksime sveikos ir skanios žuvytės :)
Pavasarį laukia nauji aplinkos tvarkymo,
žolės ir medžių sodinimo darbai, bet pats svarbiausias darbas naujo
tvenkinio įžuvinimas. Kokias žuvis rinktis, kol kas svarstome. Bet labai
jau norėtūsi mūsų kraštuose kol kas egzotikos - irklanosių ir panašaus
tipo žuvų :) Nebaisu su tokiomis bus maudytis ? Beje pastarosios kuo puikiausia auga Lenkijoje ir Čekijoje, Lietuvoje auginamos taip pat.
O dabar apie viską nuo pradžių :)
Jau seniai svarstėme apie antro tvenkinio kasimą, tik niekaip tam neprisiruošėme. Greta mūsų senojo tvenkinio plytėjo didelė šlapynė, kuri tiesiog prašyte prašėsi "iškaskite čia tvenkinį". Nuolydis į ją sueina iš visų aplinkinių laukų, net ir vasarą žemiausioje vietoje pastoviai laikėse apie 20-30 cm. vandens. Tad tvenkinio vieta buvo parinkta pačios gamtos ir mūsų reljefo.
Atlikę galimų kasėjų konkursą, pasirinkome jau gerai pažįstamus žmones, kuriems ir patikėjome naujo tvenkinio kasimą. Nors buvo svarstymų pirkti seną buldozerį ir patiems bandyti tvenkinį išsistumdyti, o vėliau techniką parduoti taip atsiimant pinigus. Tačiau su sena, naulat gendančia sovietine technika prasidėti nesinorėjo, o nors kiek normalesnė vakarietiška technika kainuoja tiek kiek 4-5 tvenkiniai kartu sudėjus. Kasimo kainos įvairios nuo 180 e. už arą su žemės sutvarkymu, iki ........ vieni užsiprašė 300 e. už arą, matyt atsiranda kas moka ir tiek. Turint gerą pažįstamą kasėją logiškiausia tartis dėl valandinio įkainio, kuris svyruoja nuo 35 iki 45 e. už 1 val. ir pastoviai prižiūrėti , kad be reikalo "neglostytų" tvenkinio šlaitų.
Kasėjams pranešus, kad už kelių dienų atvažiuoja, teko pasiraitoti kelnes, rankoves, pasirūpinti kuoliukais ir preliminariai pažymėti būsimo tvenkinio kontūrus.
O ryte laukė staigmena, vietoje žadėto vieno ekskavatoriaus, buvo atvešti 2, iš kurių vienas visiškai naujas- ilgastrėlis. Oras puikus, technika apynauja, tad ir darbai vyko greitai ir sklandžiai. Pirmą diena nuimtas paviršiuje esantis juodžemis ir sukrautas į kelias krūvas ir po truputį pradedama kastis gylin. Senasis mūsų tvenkinys gana seklus 2-3 m. gylio. Tad naująjį nusprendėme kasti gilesnį, giliausia vieta gavosi apie 4,5 m. gylio. Per gerą savaitę laiko mūsų naujasis tvenkinys buvo iškastas, žemės sutvarkytos. Didžiąja dalį žemių, o jų labaiiiiiiiii daug, skleidėme tiesiog dirbamos žemės žemiausiose vietose, prieš tai nuimdami juodžemį, o vėliau jį paskleisdami paviršiuje. Sudėtingiausias klausimas kasant tvenkinį kur dėtį iškastą gruntą. Mes jau turime apie 150 m. ilgio ir 2 m. aukšio pylimą, kurį vasarą šienauti yra viena didžiausių kančių, tad antro pylimo jau nebenorėjome. Nors pasitaiko ir tokių atveju, kad žmonės išsikasa tvenkinį visiškai nemokamai, ar net iš to uždirba, nes nuėmus paviršinį gruntą pasirodo, jog po apačia žvyras, kurį galima sėkmingai panaudoti statybose ar vietinio kelio remontui. Mūsų atveju tokia viltis taip pat buvo sužibusi, bet tik laikinai....radome nedidelį plotą smėlio, po kurio vėl plytėjo molis. Vienas įdomiausių dalykų yra paviršinės žemės geologija. Derlingas paviršiųs-juodžemis sudaro tik apie 30-50 cm grunto, vėliau bent pas mus buvo rusvai-rausvas molis, pasiekus 4 m. gylį molis tapo juodas, gana trapus, bet itin kietas.
Paskutiniąją dieną nusprendėme paekperimentuoti sodinant dideles 3-5 m. pušis, kurios kaimynystėje buvo suaugusios į tanką gyvatvorę. Sodinimo technika labai paprasta, ekskavatorius numatytoje vietoje iškasa reikiamą duobę, tada važiuoja iki pasirinkto medžio, jį kuo plačiau iškasa ir perkelia į naują vietą. Tokiu būdu mūsų naujasis tvenkinys buvo papuoštas jau didelėmis 5 pušimis, kurias ateityje pakarpius bus puikus akcentas. Medžiai kol kas visi gyvi ir jai pavasarį neiškeliaus į valhalą, pratęsime didelių medžių sodinimą :)
Vandens tvenkinys prisipildė labai greitai, vos per 2 mėnesus 2/3 vandens jau yra, tad dėl vandens trūkumo skūstis neteks. Ką mes veiksime su dviem tvenkiniais, dažnam turbūt iškils klausimas, ogi žvejosime, mėgausimės spa procedūromis patys, o gal būt ir mūsų svečiai. Tad mūsų tvenkiniai gausis mišrios paskirties skirti mėgėjiškai žvejybai ir poilsiui :)
Statėm, statėm ir pastatėm, o dabar pilnai galime džiaugtis savo nuosavo kaimiško "SPA" malonumais. Turint nuosavą rojaus kampelį su nemažu vandens telkinių, lieptas kaip ir vienas būtiniausių statinių. Juo labiau tiek patys, tiek pas mus atvykę svečiai mėgsta pažvejoti, tik gaila, kad jiems ne itin sekasi pagauti didžiausius tvenkinio gyventojus :)
Pagrindiniai tilto statybos darbai, metalinių polių kalimas ir metalinės konstrukcijos virinimas, buvo atliktas žiemą, apie ką jau rašėme ankstesniuose įrašuose http://iknamai.blogspot.lt/2016/01/liepto-statyba-ir-musu-tvenkinys.html
Skaičiavimai, matavimai, reikiamų priemonių įsigyjimas ir kimbame į darbus, kuriems įgyvendinti prireikė kelių dienų ir kelių skardinių "Elio" :)
Vasarai, kaip galvojome liko tik pats maloniausias darbas, tačiau taip tik atrodė. Ant žiemą paruoštos konstrukcijos vasarą montavome 5x10 cm kelis kartus dažytus medienos bruselius. Norint juos pritvirtinti reikėjo išsigręžtį nemažai skylių, kas ir pasirodė vienas sunkiausių darbų tilto statybos projekte. Tam panaudojome visas iki šiol užsilikusias paletes ir lentas (norint turėti tvirtą pagrindą po kojomis). Visgi vaikščioti metaline konstrukcija, kai po apačia 2 m. gylis, o pas tave rankose į elektros lizdą įjungtas gręžtuvas ne pats smagiausias malonumas. Vėliau dar pastebėjome, kad ir sveikatos draudimas mano pasibaigęs :)
Taigi sugręžus skylęs medinių bruselių tvirtinimams, sudęginus garantinį grąžtą Makita (pasirodo genda ir jie, bet ačiū už garantiją) ir sunaudojus gal 10 metalo grąžtų, sekė maloniausias darbas- terasinių lentų montavimas.
Eglines terasines lentas įsigijome vietinėje lentpjūvėje, impregnuotas 2,8 cm. storio po 9 e. kv.m. Pasirinkome su grioveliais, visgi lieptas ilgą laiką bus drėgnas, tad norėjosi šiurkštesnio paviršio. Pagrindinis šių lentų minusas, jog į tarpelius renkasi smėlis, žemės ir tt. Tad kartas nuo karto reikia perlieti keliais kibirais vandens. Pagrindinis įrankis montuojant terasines lentas yra suktuvas - tarnaujantis jau itin ilgą laiką, kaltas - nelygių lentų ištiesinimui ir vinis - vienodams tarpeliams tarp lentų. Varžtus pirkome specialius terasinius 5x70.
Tiltelis gavosi tvirtas, patogus ir gana nemažas. Siauroji dalis 1,5 pločio, aikštelė skirta poilsiui 2,5 x 3,5 m. kas pilnai tenkina kelių žvejų ar poilsiautojų poreikius :)
Kitiems metams teliko padengti lieptą alyvą, pasidaryti dėžę iš likusių lentų orapūtės ir kitų žvejybos įrankių laikymui, susikonstruoti meškerių laikiklius, pasėti žolę prie liepto, bei įsigyti automatinę žuvų šėryklą, kam yra atvestas elektros laidas.
O žuvis mūsų tvenkinyje gurmanės, kartais kimba taip, kad nutraukia ne patį ploniausią valą, o kartais net patyrusiems žvejams parodo špygą, neskaitant kiek jie yra investavę į savo brangius žvejybinius įrankius, boilius, pašarus ar specialius kvapus. Žvejyboje, kaip ir meilėje, sekasi ne visiems, svarbiausia, kad šeimininką atpažįsta :)
Pirma žiema, pirmi įspūdžiai. Pūgos, pusnys iki kelių, stirnos ir pats gražiausias paveikslas kiekvieną dieną pro langą, rodos žiūri National Geographic televizijos kanalą, bet tas kanalas tiesiai tau prieš akis.
Vilniuje per 10 paskutinių gyvenimo metų to nematėm, bet užtat dabar matome kasdiena. Šis įrašas trumpas, žodžiais tai įvertinti sunku.....geriau pamatyti :)
Ši žiema IK namams smagi, šalta ir svarbiausiai pirma tokia. Turbūt svarbiausias akcentas mūsų "gyvybės kelias", kuriuo kiekvieną dieną bridome per pusnis ir gabenome išmintį augančioms kartoms, tačiau vieną dieną visureigiu prisibridome iki 1 metro gylio, mat seniūnija pamiršo mus :) Teko keletą dienų pailsėti nuo civilizacijos ir tiesiog grožėtis gamta, siūlome pasigrožėti ir Jums. Kartais verta rizikuoti ir mesti viską velniop.
