Namo kepurė, arba kaip stogą šiltinom ekovata.

Turbūt kaip ir kiekvienas blogeris, taip ir mes neišimtis, prieš priimant sprendimą  tikrai nemažai domimės, skaitom, klausinėjam, diskutuojam..... žodžiu renkamės (kartais gal net ir per daug laiko tam skiriam, bet pirmas namas tad norisi, kad nesigautų pardavimui ar uošvienei :)  Čia jau visas pajėgas meta vyriškoji pusė, moteris labiau morališkai, arba kaip vyras sako - galėsi išsirinkt spalvas :)

Taigi grįžtant prie temos, po ilgų svarstymų pasirinkom mūsų namo stogo šiltinimui eko vatą.
Argumentai: vientisa, atspari drėgmei, nedegi, gera varža, atspari graužikams, vabaliukams, suteikiama garantija, ekologiška. O dar didesnis argumentas už ekovatą paaiškėjo tada kai pradėjom šildyti pagalbines patalpas vata ir kai teko mūsų stogdengių vatą traukt lauk, kur jie pakišo dedant stogą, neva paskui neprieisim. Ištraukus ją buvo vaizdelis nekoks: pilnas vabalų, na aišku mūsų namas dar nebuvo uždarytas, jis ant laukų, tad daug gyvūniukų, bet vis tiek šitas vaizdas nesužavėjo.
Taigi suma sumarum ir esam jau išsirinkę vatą. p.s. Pirmą aukštą, t.y. garažą, katilinę ir darbo kambarį šiltinom patys su paroc extra 30 cm vata (garaže dėjom mažiau - 20 cm). Dedant vatą labai gerai išlenda stogdengių brokai. Garaže tarpai tarp dviejų paskutinių gegnių buvo skirtingi (70 cm ir pan), kažkaip jiems pabėgo mat tarpai, o mes paskutines dvi gegnes pražiūrėjome. Teko pirkt vyniojamą vatą rockwool. Jos kokybe buvo žiauriai nemaloniai nustebinti, kol sudėjom, prasikeikėm. Vata vis nenorėjo laikytis, teko panaudoti steplerį ir špagatą. Vėliau visuose patalpose vata buvo uždengta garo izoliacine plėvele su folija. Bandėme vata dėti ir antrame namo aukšte, tačiau probleminio mazgo kaip kokybiškai apšiltinti vietas ties stygos ir gegnės sandūra neišsprendėme, kamšymai iš gabaliukų neatrodė tinkamas pasirinkimas, juolab ir stygos ant kiekvienos gegnės.

Tad ėmėmės plano B - ekovatos. Stogo šiltinimas purškiama ekovata tai nėra vien purškimas, didžiausias darbas buvo paruošti visam tam reikalui karkasą, tą aišku darėm patys, su tėčio pagalba. Mūsų gegnės 20 cm storio buvo "priauginamos" prisukant du 5 cm brūselius. Viso gavos 30 cm. Fiziškai sunkiausiais darbas perveržti 100-tus namų varžtų: murlotai, gegnės, stygos :) dauguma  buvo visai atsilaisvinę. Tada su stempleriu prišaudėm plėvelę. Plėvelę rinkomės armuotą, dalį  naudojome paprastą armuotą, dalį su folija. Pritvirtinus plėvelę, ji visu perimetru tvirtinama prie namo sienų, tam naudojome jau daugelio patikrintus klijus Bostik foil tack, kurių gavome tik Vilniuje. Atlikus visus šiuos parengiamuosius darbus galėjome rinktis sutvirtinti plėvelė papildomai siauromis,plastikinėmis juostelėmis-plačiu špagatu, arba lentomis. Pasirinkome antrą variantą lentas, jas išdėstėme kas 50 cm. Realiai stogo šiltinimas ekovata, tai šiltalo purškimas tarp dviejų plėvelių: difuzinės (mūsų atveju Tyvek Pro+tape) ir garo izoliacinės.

Prieš pasirenkant įmonę, kuri mums purkš vatą atlikome išsamų rinkos tyrimą, kainos svyravo nuo 180 lt. už kūb.m. iki 240 lt. Vasaros gale kainos pradėjo ženkliai didėti :)  Pasirinkome austrišką ekovatą Thermofloc ir kiek teko pasidomėti, jos kokybė vis tik lenkia lietuvišką, nors nuomonių yra visokių ir patys to patvirtint aišku negalim.  Ši vata nedegi, Austrijoje gaminama celiuliozės pagrindu. Realiai makulatūra yra smulkinama, kapojama, daužoma, kol pavirsta į purią šiltinimo medžiagą, aišku pridedant ir tam tikros chemijos. Anksčiau ekovatoje buvo naudojamas boras ir boraksas, dabar dabar tai jau yra uždrausta, tačiau naudojama kažkas kitas. Kas? Gamybinė paslaptis, na bet yra visi sertifikatai, be to Skandinavijoje, Kanadoje, Jav tai itin paplitęs šiltinimo būdas.

Vatos purškimo darbus atliko http://tobulasnamas.lt/   Darbo kultūra 10 balų, matosi, kad meistrai savo darbo asai ir išmano ką daro ir rankos auga iš teisingos vietos. Plius papildomai mums įsipareigojo žiemą atvykti ir viską patikrinti su termovizoriumi ir jei bus atrasta broko-taisyti. Lauksime vizito :) 
 Miela, malonu su tokiais dirbti. Dirbo dviese,vienas visą dieną stovėjo prie aparato ir iš maišų kratė vatą į aparatą, kuris ją pureno ir šlangomis pūtė į namą, o kitas su šlanga prakirpęs skylę ir valdydamas vatos padavimą, greitį, slėgį su distanciniu pultu ją užpūtinėjo, vėliau skyles užklijuodavo Siga juosta. Visas valdymas vyksta su nuotolinio valdymo bloku tai paduodant daugiau oro, tai daugiau vatos, atsisžvelgiant į suspaudimo lygį. Kadangi mūsų plėvelės nebuvo labai stipriai įtemptos, jos truputį išsipūtė.
Realus stogo šiltalas gavosi apie 33 cm. Varža R apie 9 laboratorinėmis sąlygomis :) Į vieną kūbinį metrą sutalpino apie 45-55 kg ekovatos. Kas gana geras rezultatas, nes kiti meistrai kalbėjo apie 35-40 kg vatos/kūb.m. Kiek aiškino mūsų meistras, jei vatos suspaudimas yra per mažas, iškyla vatos susėdimo galimybė, ypač tai galioja sienoms. Kadangi mūsų stogo nuolydis nedidelis, ta galimybė atkrenta.

Pirmi pastebėjimai po stogo apšiltinimo: garso izoliacija superinė, kas mums ir buvo žadėta, krosnelę užkūrus temperatūrą per 2 val. kūrenimo sukeliame nuo 10 iki 16 laipsnių. Rezultatai išties gana džiuginantys, juolabiau, kad dar nėra durų iš garažo į tambūrą ir į katilinę, be to ir krosnelė šildo dabar visus 190 kv.m. nors jos galingumai iki 120 kv.m.

Šiluma kaulų nelaužo, ar ne?

Sklypo lyginimas ir akmenų skandinimas :)

Savaitgalis išties turiningas, pagaliau atsikratėme 2 metus sklype riogsojusių žemės krūvų, kurios jau buvo spėjusios įgristi. Vaizdelis pasikeitė ir gana stipriai, tetrūksta žolės ir medžių :)  Mažesnioji kalvelė buvo molis, likęs nuo įvairių kasimo darbo. Antroji kalvelė tai jau gana neblogas juodžemis, kurį panaudojome kaip viršutinį sluoksnį. Tiesa išaiškėjo ir pirmas minusas, žemė kalnas prie tvenkinio suteikdavo privatumo tad ir maudytis galima kaip nori, dabar deja : )

Sklypo lyginimui pasinaudojome teleskopiniu keltuvu, kuris statant mums namą buvo išties didelis pagalbininkas. Buvo svarstymo dėl liaudiškai vadinamo "račioko" ar rimto vikšrinio buldozerio paslaugą, tačiau jų atsisakėme. Kadangi mūsų sklypas anksčiau buvo dirbamas laukas, tad buvo gana lygus. Didesnius nelygumus padarėme patys statybinės technikos pagalba. Visą tai  savaitgalį puikiai pašalinome, išlyginome ir paviršiuje paskleidėme juodžemį.  Pavasarį laukia žemės frezavimo ir galutiniai lyginimo darbai.

 

 

 

Futbolo aikštės, ar chemikalais išpurkštos amerikietiškos vejos kieme nelabai ir norime, tad nedideli aukščių perkritimai egzistuoja, tačiau jie iki minimumo bus pašalinti pavasarį įdirbant žemę bei sėjant žolę. O ir mąstai mūsų sklypo truputį kiti, visgi 70 arų daro savo :) Ateityje planuojama 4-5 arais didinti tvenkinį, tad jo plėtimosi ribos tik šiek tiek aplygintos. Atsisėdę svetainėje pro vitrininį langą tvenkinį matome nevisą, tad nusprendėme, jei lango praplėsti neišeina, išeis tvenkinį, o ir žuvys turės daugiau ganymosi ploto.
Pavasarį pradėsime ir rimtus sklypo apželdinimo darbus, nors ir dabar jau nemažai augaliukų turime pasisodinę, nuo kelio atsitvėrėme eglučių ir kalnapušių siena.

Smagiausias darbas savaitgalį buvo akmenų esančių mūsų sklype medžioklė ir jų skandinimas tvenkinyje, akmenukai tokie nemaži, raudono granito gabalai, atkeliavę pas mus su paskutiniu ledynmečiu greičiausiai iš skandinavijos, per ilgą laiką apsamanoję, tuo ypač žavūs. Be to ir technikai jau sunkokai keliami. Skendo jie gana lengvai ir gražiai atgulė į savo numatytas vietas, truputį bijojome, kad nenuslinktų per giliai. Tad pagražėjo netik mūsų aplinka per ir tvenkinys 3 dideliais akmenimis. Vienas, kitas ateityje dar manau bus skandinamas :)
Tvenkinio lygį pradėjo reguliuoti vasarą įrengtu išbėgimo sifonu, pakartoti praeitų metų scenarijaus, kai žuvys galėjo plaukioti netoli namo, nebenorėjome, bet apie tvenkinį, žuvis ir aplinką ateityje.

Turim vandenį :) Vandens gręžinys

Jeigu anksčiau rašėm, kad ilgai renkamės, tai čia buvo kitaip... čia ilgai laukėm. Iš mūsų ilgų diskusijų su gręžėjais peršasi išvada, kad Lietuvai žiauriai trūksta gręžėjų ir ypač kultūringų. Kainos svyruoja nuo 100 Lt/m iki 130 Lt/m. Vilniuje ir Kaune pigiau nei pvz Klaipėdoje. Vilniuje ir Kaune didžioji dauguma kainuoja 110 Lt/m, tuo tarpu Klaipėdoje dabar kainos nuo 130 Lt/m.

Mes suderinom galutinę kainą už 115 Lt, nusileido nuo 130 Lt tik todėl, kad su jais derybos irgi vyksta jau nuo pavasario ir tada buvo kiek pigiau. Dabar turi visi daug darbo, tad kainas laiko gana nemažas.

Gręžimo technika. Neatrodo labai nauja, bet svarbu rezultatas gi :)

Pradžia buvo ne visai sėkminga, atvažiavo gana po lietingų dienų, truputi įklimpo, bet gana greit išsikasė. Tuomet atvažiavęs ekskavatoriukas iškasė duobę vandeniui (tos duobės jie paskui neužkasė).  Į tą vandenį deda spec mišinį, kuris tą vandenį padaro kaip kisielių tokį ir toks jis paduodamas į grąžtą. Diena buvo tikrai žvarbi, tad vyrams nelabai pasisekė, juolab kad jie vietoj savo vagonėly miegojo, per dieną nieko neišgręžė, nes tiesiog gedo. 

 

 
Kai tik atvažiavo, klausėm kokį prognozuoja gylį, tai nuteikė mus `optimistiškai`. Sako čia netoliese darėm, tad apie 100 ir daugiau išgręžėm. Joooo.... kaip ir loterija gi, niekas nežino bus to vandenuko tokiam gyly ar nebus. Paskui skambinomės aplink turintiems, tai nuramino, kad ir vieni turi apie 48m, kiti mažiau, kiti daugiau. Vanduo visur aplink geležingas, bet net ir gyvenvietėse jis toks ir nieko čia nepakeisi, nebent gali sau leist gerokai virš 100 gręžt. Liko stebėt procesą ir laukt. Su kiekvienu metriuku virš šimto litukų - jausmas `geras`, kai supranti, jog biudžetas ribotas. Taigi po kelių valandų mums praneša, kad pasiekė pirmą sluoksnį - 22 metrai. Nusprendėm ieškoti kito, nes tikrai mums atrodo per mažai ir tokiam gylyje bus paviršiniai vandenys. Tada po dar kelių valandų randa kitą sluoksnį - 55 metrai. Po diskusijų nedidelių nusprendėm tiek ir palikti. Aišku, kažkas turi atsitikti :) ir jų  grąžtai vėl sugedo, tad darbus pabaigė kitą dieną.

 

Vandenukas, pasak gręžėjo (jis dirba su tuo jau 20 metų), tikrai neatrodo blogas, nes net pats pirmas neturi aitraus kvapo, vos atsiduoda geležimi, bet jis dar nenupiltas net, tad labai tikimės, kad turėsim normalų vandenį. Idealaus, dėl riboto biudžeto atsisakėm, o ir neaišku gi nei kur jis būtų, ir ar  iš viso  būtų geresnis, nes žinom atvejų, kai ir 110 metrų gręžinius turintiems  žmonėms tenka dėt filtrus, nes vanduo nepakenčiamo kvapo, taigi čia tikrai loterija ir mes ją sulošėm taip. Vandens debitas išties nemažas, pasak gręžėjų apie 6 kūb., nemokantiems skaičiuoti lengviau suprasti padės, kad per 1 valandą galėsime išleisti 6000 litrų vandens. Pusei kaimo pakaktų.... Greičiausiai teks statyti vandens išpilstymo liniją ir pardavinėti geriamą vandenį pavadinimu "IK NAMAI" :)