Sėjom, sėjom ir pasėjom....Prieš pradedant žolės sėjimo darbus viskas atrodė gana paprasta, greita ir lengva, tačiau taip atrodo nepradėjus darbo. Norint turėti kokybišką veją teko gana stipriai paplušėti visai mūsų puikiai komandai.
Kaip jau rašėme savo anktesniuose įrašuose, visus paruošiamuosius žemės darbus atlikome anksti pavasarį. Vasaros pradžioje pabodus klampoti po purvynus, nusprendėme, jog jau laikas vejos sėjimui. Sklypas pas mus nemažas tad ir talka susiorganizavome nemažą. Pasikvietėme artimiausius savo žmonės-tėvus ir visi bendrai šeimyniškai kibome į darbus.
Pradžioje žemę purenti bandėme grebliumi, tačiau po įveiktų kelių arų supratome, jog reikia kažkokios rimtesnės priemonės. Kadangi šeimoje turime puikiai savo darbą nusimanančių žemės ūkio specialistų, tad sugalvojome, jog visą darbą reikia mechanizuoti. Tam puikiai pagelbėjo sodo traktoriukas bei prie jo pribabintos pačios paprasčiau traktorinių akėčių dvi nedidelės dalys. Darbas smagus, greitas ir rezultatas matosi labai greitai.
Kol vieni vėžinasi su traktoriuku, kiti su grėbliukais lygina supurentą žemę ir į karutį deda akmenis, šaknis, didesnius žemės grumstus. Akmenų pas mus itin daug, tad ir jų rinkimas užtruko gana ilgai.
Vėliau į pagalbą ateina kitas pagalbininkas - tręštuvas, kurio pagalba patręšiame visą sklypą. 50 arų vejos plotui sunaudojome 6 didelius maišus kombinuotų azoto-fosforo-kalio trašų.
Ir pabaigai pats maloniausias darbas vejos sėjimas. Veją galima sėti kaip visiems - barstant iš rankos. Mes sugalvojome protingiau. Už simbolinę kainą įmonės, iš kurios pirkome visas sėklas ir trąšas gavome profesionalų sėtuvą. Sėjome tiek lygiagrečiai, tiek įstrižai.Viso sunaudojome 4,5 didelio maišo Turfline Ornamental. Veja rimta, pritaikyta tiek pavėsiui, tiek drėgnesnėm vietom, lėtai auganti.
Vejos sudėtis:
-
45 % Raudonųjų ilgašakniastiebinių eraičinų
-
20 % Raudonųjų kuokštinių eraičinų
-
20 % Daugiamečių svidrių
-
10 % Pievinių miglių
-
5 % Šiurkščiųjų eraičinų
Darbų aptarimas :)
Vaizdelis pasėjus veja. Komentarų manau nereikia :)
Veją sėjome 5 dienas, dirbome 4-5 žmonės. Jeigu nebūtume darbo mechanizavę, viskas turbūt būtų užtrukę dvigubai ilgiau.
Pasėjus veją po gerų dviejų, trijų savaičių žolytė pradėjo smagiai dygti ir mūsų aplinka nusidažę gražia, žalia spalva. Sausomis vasaros dienomos dygstančią žolytę papildomai laistėme švytuokliniu purkštuvu, kurį pajungėme prie grežinio vandens, drenažinis siurblys per silpnas, nesukelia pakankamo slėgio. Pradžioje vienur kitur matėse nedideli nesužaliavę plotai, tačiau vėliau veja nuo pjovimp pradėjo šaknytis ir plėstis.
Papildomai chemijos skirtos kovai su piktžolėm (plačialapiais ir tt.) nenaudojome, dalį pikžolių tiesiog išravėjome, dalis pikžolių išnyko kelis kartus veja nušienavus. Kitą dalį gali tekti kitais metais truputį pavaišinti chemija, nors neitin norisi jos naudoti savo sklype.
Rugsėjo pabaigoje veja tanki, sodriai žalios spalvos, pjauta jau 3 kartą. Iki žiemos manau dar laukia vienas, ar du pjovimai. Nupjauti 50 arų vejos trunku lygiai dvi valandas, tačiau apie tai jau kitame įraše.