2016 m. gruodžio 20 d., antradienis

Kasėm, kasėm ir išsikasėm.

Pavasarį laukia nauji aplinkos tvarkymo, žolės ir medžių sodinimo darbai, bet pats svarbiausias darbas naujo tvenkinio įžuvinimas. Kokias žuvis rinktis, kol kas svarstome. Bet labai jau norėtūsi mūsų kraštuose kol kas egzotikos - irklanosių ir panašaus tipo žuvų :)  Nebaisu su tokiomis bus maudytis ? Beje pastarosios kuo puikiausia auga Lenkijoje ir Čekijoje, Lietuvoje auginamos taip pat.


O dabar apie viską nuo pradžių :)

Jau seniai svarstėme apie antro tvenkinio kasimą, tik niekaip tam neprisiruošėme. Greta mūsų senojo tvenkinio plytėjo didelė šlapynė, kuri tiesiog prašyte prašėsi "iškaskite čia tvenkinį". Nuolydis į ją sueina iš visų aplinkinių laukų, net ir vasarą žemiausioje vietoje pastoviai laikėse apie 20-30 cm. vandens. Tad tvenkinio vieta buvo parinkta pačios gamtos ir mūsų reljefo.
Atlikę galimų kasėjų konkursą, pasirinkome jau gerai pažįstamus žmones, kuriems ir patikėjome naujo tvenkinio kasimą. Nors buvo svarstymų pirkti seną buldozerį ir patiems bandyti tvenkinį išsistumdyti, o vėliau techniką parduoti taip atsiimant pinigus. Tačiau su sena, naulat gendančia sovietine technika prasidėti nesinorėjo, o nors kiek normalesnė vakarietiška technika kainuoja tiek kiek 4-5 tvenkiniai kartu sudėjus. Kasimo kainos įvairios nuo 180 e. už arą su žemės sutvarkymu, iki ........ vieni užsiprašė 300 e. už arą, matyt atsiranda kas moka ir tiek. Turint gerą pažįstamą kasėją logiškiausia tartis dėl valandinio įkainio, kuris svyruoja nuo 35 iki 45 e. už 1 val. ir pastoviai prižiūrėti , kad be reikalo "neglostytų" tvenkinio šlaitų. 
Kasėjams pranešus, kad už kelių dienų atvažiuoja, teko pasiraitoti kelnes, rankoves, pasirūpinti kuoliukais ir preliminariai pažymėti būsimo tvenkinio kontūrus. 


O ryte laukė staigmena, vietoje žadėto vieno ekskavatoriaus, buvo atvešti 2, iš kurių vienas visiškai naujas- ilgastrėlis. Oras puikus, technika apynauja, tad ir darbai vyko greitai ir sklandžiai. Pirmą diena nuimtas paviršiuje esantis juodžemis ir sukrautas į kelias krūvas ir po truputį pradedama kastis gylin. Senasis mūsų tvenkinys gana seklus 2-3 m. gylio. Tad naująjį nusprendėme kasti gilesnį, giliausia vieta gavosi apie 4,5 m. gylio. Per gerą savaitę laiko mūsų naujasis tvenkinys buvo iškastas, žemės sutvarkytos. Didžiąja dalį žemių, o jų labaiiiiiiiii daug, skleidėme tiesiog dirbamos žemės žemiausiose vietose, prieš tai nuimdami juodžemį, o vėliau jį paskleisdami paviršiuje. Sudėtingiausias klausimas kasant tvenkinį kur dėtį iškastą gruntą. Mes jau turime apie 150 m. ilgio ir 2 m. aukšio pylimą, kurį vasarą šienauti yra viena didžiausių kančių, tad antro pylimo jau nebenorėjome. Nors pasitaiko ir tokių atveju, kad žmonės išsikasa tvenkinį visiškai nemokamai, ar net iš to uždirba, nes nuėmus paviršinį gruntą pasirodo, jog po apačia žvyras, kurį galima sėkmingai panaudoti statybose ar vietinio kelio remontui. Mūsų atveju tokia viltis taip pat buvo sužibusi, bet tik laikinai....radome nedidelį plotą smėlio, po kurio vėl plytėjo molis. Vienas įdomiausių dalykų yra paviršinės žemės geologija. Derlingas paviršiųs-juodžemis sudaro tik apie 30-50 cm grunto,  vėliau bent pas mus buvo rusvai-rausvas molis, pasiekus 4 m. gylį molis tapo juodas, gana trapus, bet itin kietas. 
 Paskutiniąją dieną nusprendėme paekperimentuoti sodinant dideles 3-5 m. pušis, kurios kaimynystėje buvo suaugusios į tanką gyvatvorę. Sodinimo technika labai paprasta, ekskavatorius numatytoje vietoje iškasa reikiamą duobę, tada važiuoja iki pasirinkto medžio, jį kuo plačiau iškasa ir perkelia į naują vietą. Tokiu būdu mūsų naujasis tvenkinys buvo papuoštas jau didelėmis 5 pušimis, kurias  ateityje pakarpius bus puikus akcentas. Medžiai kol kas visi gyvi ir jai pavasarį neiškeliaus į valhalą, pratęsime didelių medžių sodinimą :) 

Vandens tvenkinys prisipildė labai greitai, vos per 2 mėnesus 2/3 vandens jau yra, tad dėl vandens trūkumo skūstis neteks. Ką mes veiksime su dviem tvenkiniais, dažnam turbūt iškils klausimas, ogi žvejosime, mėgausimės spa procedūromis patys, o gal būt ir mūsų svečiai. Tad mūsų tvenkiniai gausis mišrios paskirties skirti mėgėjiškai žvejybai ir poilsiui :)

 

 


2016 m. lapkričio 30 d., trečiadienis

Vidaus durų pasirinkimas

Medinės, faneruotos, laminuotos, plastikinės, popierinės durys? Pasirinkimas platus ir išsirinkti tinkamiausią ir finansiškai patraukliausią variantą sunkus sprendimas su kuriuo susiduria ne vienas besistatantis ir besiremuontuojantis namus.
Teko šią dilemą praeitais metais spręsti ir mums. Statybų pradžioje buvome nusprendę, jog vidaus duris rinksimės nebrangias ir čia galėsime sutaupyti Europos ilgųjų kitiems darbams. Tačiau tas pigumas, tik atrodo pigumas ir susumavus viską nebesigauna taip pigiai. Didžioji dalis prekybos centrų prekiauja lenkiškomis, rusiškomis, baltarusiškomis durimis. Vienos laminuotos, kitos faneruotos, trečios pagamintos iš presuoto kartono. Ilgaamžiškumas labiausiai įtakojamas iš ko tos durys pagamintos ir žinomą pačių gamintojų darbo kokybės. 
Presuoto kartono ir plėvele laminuotas duris atmetėme iš karto, nepatiko jos mums, lengvos, jokio tvirtumo, medžiagos prastos, o ir parduotuvėse esančios turi ženklių nusidėvėjimo požymių. Kaip jos atrodys po kelių metų-pats didžiausias klausimas? Nors kelios durys turint ženkliai ribotus finansus yra visai pusėtinos. 
Apsisprendėme, jog bus faneruotos medinės durys ir greičiausiai iš kaimyninės paskutinės Europos diktatoriškos valstybės, kuri netik traktorius gamina, bet ir duris. Kaina normali, kokybė irgi, bet................ Kaip ir visus durys jos parduodamos dalimis. Varčios kaina + apvadai + rėmas + rankenos + slenkstis jei jis reikalingas. Suma sumarum, kaina nedaug mažesnė nei medžio masyvo durys, kurias pasirinkome. 
Medinių durų pasirinkimas irgi gana didelis: eglinės, pušinės, alskninės, ažuolinės, uosinės. Pigiausios yra eglinės ir pušinės. Alksninės - toks galima sakyti viduriukas, bet nedaug atsiliekantis nuo uosios ir ąžuolo. Bet alksnis turi savybę su laiku pradėti keisti spalvą "raudonuoti", nebent viskas bus padengta tamsesniais dažais ar beicu. 
Tad sudėjus visus pliusus ir minusus, paskaičiavus pinigus, nusprendėme, jog dedame uosines duris pirmam namo aukštui (viso 3 durys), o antro aukšto durim taupome :) (jas įsidėjome po pusės metų).  
Apsilankėme gamintojo dirbtuvėse, įspūdis geras, šiuolaikiška technika, dažymo kameros, dauguma gaminių eksportuojama. Pati gamyba apie 1 savaitę laiko, tačiau eilė didelė ir pirmąsias duris gavome tik po 3
 mėnesių. Durys sumontuotos per gerą pusdienį, slenkstis vienintelėse tambūro duryse paslėptas ir vizualiai nematomas. Jis atsidaro tik tada kai durys yra daromos.  Durų rankenas rinkomės kuo paprastesnio dizaino. Tonuoti stikliukai dėti dėl minimalaus šviesos pralaidumo, nors buvo svarstymų dėti visiškai lygias, paslėptas duris. 
Po metų eksplotacijos laiko jokių trukumų nepastebėjome. Ne viskas pigu, kas atrodo pigu, kartais geriau pataupyti ir įsigyti kokybišką gaminį, kuris tarnaus ne vieną dešimtmetį.











2016 m. lapkričio 15 d., antradienis

IKnamai facebook'e



Beveik keturis metus rašydami blogą ir dalindamiesi mintimis su Jumis, nusprendėme, jog jau laikas keltis į kitas erdves.
Nuo šiol IKnamai galėsite rasti ir facebook'e. Siekiame, kad IKnamai ateityje susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, virstų netik gyvenamu namu, tačiau galbūt ir nedideliu, mūsų šeimos verslu. Kuris bus kuriamas IKnamų apylinkėse.  Koks tas verslas ir kaip jis atrodys, sekite ir ateityje galėsite bent patarimais prisidėti prie jo kūrimo. O pradžia jau padaryta, ekskavatoriai išvažiavo, naujas tvenkinys yra :)

Blogas bus rašomas ir toliau, tačiau facebook'e norime dalintis trumpais įrašais, nuotraukomis ir įspūdžiais. Blogo įrašui reikia tinkamos nuotaikos ir laiko, kam pritars ne vienas šių laikų blogeris. Facebook'e viską galime atlikti ženkliai greičiau.

Paieška labai paprasta, įvedate facebook'e IKnamai ir skaitote mus

Tad laikinkit mus, dalinkities, komentuokit :)

https://www.facebook.com/IKnamai-308133642902593/?rc=p


2016 m. lapkričio 7 d., pirmadienis

Pasistatyk tiltą pats arba liepto statyba 2

Statėm, statėm ir pastatėm, o dabar pilnai galime džiaugtis savo nuosavo kaimiško "SPA" malonumais. Turint nuosavą rojaus kampelį su nemažu vandens telkinių, lieptas kaip ir vienas būtiniausių statinių. Juo labiau tiek patys, tiek pas mus atvykę svečiai mėgsta pažvejoti, tik gaila, kad jiems ne itin sekasi pagauti didžiausius tvenkinio gyventojus :)
Pagrindiniai tilto statybos darbai, metalinių polių kalimas ir metalinės konstrukcijos virinimas, buvo atliktas žiemą, apie ką jau rašėme ankstesniuose įrašuose http://iknamai.blogspot.lt/2016/01/liepto-statyba-ir-musu-tvenkinys.html
Skaičiavimai, matavimai, reikiamų priemonių įsigyjimas ir kimbame į darbus, kuriems įgyvendinti prireikė kelių dienų ir kelių skardinių "Elio" :)
Vasarai, kaip galvojome liko tik pats maloniausias darbas, tačiau taip tik atrodė. Ant žiemą paruoštos konstrukcijos vasarą montavome 5x10 cm kelis kartus dažytus medienos bruselius. Norint juos pritvirtinti reikėjo išsigręžtį nemažai skylių, kas ir pasirodė vienas sunkiausių darbų tilto statybos projekte. Tam panaudojome visas iki šiol užsilikusias paletes ir lentas (norint turėti tvirtą pagrindą po kojomis). Visgi vaikščioti metaline konstrukcija, kai po apačia 2 m. gylis, o pas tave rankose į elektros lizdą įjungtas gręžtuvas ne pats smagiausias malonumas. Vėliau dar pastebėjome, kad ir sveikatos draudimas mano pasibaigęs :) 
Taigi sugręžus skylęs medinių bruselių tvirtinimams, sudęginus garantinį grąžtą Makita (pasirodo genda ir jie, bet ačiū už garantiją) ir sunaudojus gal 10 metalo grąžtų, sekė maloniausias darbas- terasinių lentų montavimas. 
Eglines terasines lentas įsigijome vietinėje lentpjūvėje, impregnuotas 2,8 cm. storio po 9 e. kv.m. Pasirinkome su grioveliais, visgi lieptas ilgą laiką bus drėgnas, tad norėjosi šiurkštesnio paviršio. Pagrindinis šių lentų minusas, jog į tarpelius renkasi smėlis, žemės ir tt. Tad kartas nuo karto reikia perlieti keliais kibirais vandens. Pagrindinis įrankis montuojant terasines lentas yra suktuvas - tarnaujantis jau itin ilgą laiką, kaltas - nelygių lentų ištiesinimui ir vinis - vienodams tarpeliams tarp lentų. Varžtus pirkome specialius terasinius 5x70. 
Tiltelis gavosi tvirtas, patogus ir gana nemažas. Siauroji dalis 1,5 pločio, aikštelė skirta poilsiui 2,5 x 3,5 m. kas pilnai tenkina kelių žvejų ar poilsiautojų poreikius :)





Kitiems metams teliko padengti lieptą alyvą, pasidaryti dėžę iš likusių lentų orapūtės ir kitų žvejybos įrankių laikymui, susikonstruoti meškerių laikiklius, pasėti žolę prie liepto, bei įsigyti automatinę žuvų šėryklą, kam yra atvestas elektros laidas.

O žuvis mūsų tvenkinyje gurmanės, kartais kimba taip, kad nutraukia ne patį ploniausią valą, o kartais net patyrusiems žvejams parodo špygą, neskaitant kiek jie yra investavę į savo brangius žvejybinius įrankius, boilius, pašarus ar specialius kvapus. Žvejyboje, kaip ir meilėje, sekasi ne visiems, svarbiausia, kad šeimininką atpažįsta :)



Nei žvyno, nei uodegos.

2016 m. spalio 17 d., pirmadienis

Neįprasti metaliniai laiptai.


Seniai žadėtas ir vis atidėliotas įrašas apie mūsų laiptų pasirinkimą, paieškas montavimą ir eksplotavimą. Vienas sunkesnių etapų namų statybose, kai žinai ko tiksliai  nori, tačiau dauguma meistrų nesutinka to pagaminti.

Namo statybų eigoje jau žinojome, jog "standartinių" tekintų statramsčių ir kalviškų turėklų laiptų mes nenorime. Ne mūsų skonis, o ir prie baltų sienų netinka, prie persikinių labiau :)  Nors tiesa sakant man senieji mūsų laiptai patiko labiausiai  ir atrodė puikiai, ir atlaikė visas statybas, po to dar ir medienos geros liko :)  Apie betoninių laiptų konstrukciją svarstėme ilgai, tačiau kol svarstėmė jau ir plytelės išklijuotos buvo :)


Visagaliame internete susiradome keletą mums itin patinkančių laiptų pavyzdžių ir pradėjome paieškas. Paieškos ilgos, nuobodžios, daugumą atsisako gaminti ko norime. O norime pačių paprasčiausių laiptų iš H profilio metalo sijų, metalo plokščių ar tiesiog medinių, panašaus stiliaus kaip senieji. Tačiau dauguma meistrų įpratę gaminti "savo standartinius", raitytus laiptus ir siūlo mums daryti kaip visi žmonės daro, argumentuodami, jog metalinius laiptus daro tik į gamybines ar ūkines patalpas. Kadangi mes nevisada įsipaišome į standartą, tad  bėgame nuo jų kuo toliau.
Ir galiausia po ilgų ieškojimų saulės berniuko ir gubernijos mieste atrodome žmogų, kas pagamins mums ko norime, už šiek tiek mažesnę kainą nei daugumą "standartinių meistrų". 


Apjungę visus mums patinkančius modelius, gavome mus net labai tenkinantį variantą. Didžiausias sunkumas gaminant mūsų laiptus buvo tai, jog jie nėra tiesūs, o viršuje turi suktis. Pagrindinė metalo sija buvo tvirtinta kaiščiais prie sienos, taip taip į kiaurymėtus, keramikinius blokelius :) , kita sija su pastarają buvo sujungta laiptų pakopomis. Metalinių troselių turėkluose atsisakėme, vietoje jų panaudodami metalinius vamzdelius. Laiptai buvo atgabenti jau dažyti, tačiau per skubėjimą dažai nebuvo pilnai sukietėję ir jau sumontavus teko dar kartą vietoje perdažyti. 
Jau daugiau nei metus eksplotuojame laiptus, visus super, žingsnis geras, aukštis taip pat, laiptai patogus. Drįstume sakyti, jog visai neplanuotas, tačiau turbūt svarbiausias akcentas mūsų namuose. Vienintelis minusas, jog trūko 4 pakopos, laukiame kol bus pakeistos kitomis.