Stalas-istorijos liudytojas

Šio stalo istorija ilga, tolima, skaudi ir džiaugsminga, daug kam net nelabai suvokiama, ypač kai sėdintiems prie jo papasakoji istoriją. O ji ilga....

Taip jau sutapo, kad trys mūsų šeimos kartos kas keliasdešimt metų apsilanko tolimąjame Sibire. Vieni ten apsilanko savo noru, kaip Misija Sibiras dalyviai, kitus ten nubloškė likimas ilgiems įkalinimo ir tremties metams už kovą dėl mūsų visų laisvės. Senelis ir didelė dalis giminės buvo aktyvūs partizanai Varėnos, Merkinės, Perlojos apylinkėse. Vieni paaukojo save už tai, kad galėtume laisvai mąstyti ir kalbėti, kiti buvo įkalinti ilgiems dešimtmečiams Vorkutos, vėliau Irkutsko lageriuose.  Mūsų stalo istorija būtent ten ir prasidėjo. Kažkur toli, prie Baikalo ežero Irkutsko srityje, tremtyje.

Po įkalinimų ir tremtiems šis stalas kartu su seneliu, močiute, tėčiu ir artimiausias giminaičiais parkeliavo iš Sibiro į Lietuvą. Kartu parkeliavo ir motociklas IŽ 56,  kuris taip pat laukia prisikėlimo. Praėjus daugel metų, būtent šį stalą ir aptikome kaime, nors jo vaizdas lydėjo visą vaikystę ir prisiminimus iš jos apie stalą keliauninką esantį kaime iš Sibiro.

Tad šią vasarą nutarėme, kad jau laikas. Stalas buvo tikrai geros būklės, tad jo „glamūrinti“, glaistyti ir padaryti iki tobulybės tobulo mes nenorėjome. Norėjome gyvo daikto, kuris atspindėtų mūsų giminės istoriją: skaudžią ir didvyrišką kartu. Nušveitėme, suvaržėmė, suklijavome iškrypusias kojas ir nudažėme.

Tad kai kitą kartą būsite svečiuose pas mus ir Jūs žinosite šio stalo ir mūsų šeimos istoriją.

„Na, ir kas gi mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjome ir mirtį“.

#freedomfighters #partizanai #vienuivieni