2016 m. sausio 4 d., pirmadienis

Kalėdinė dovana - vandens filtrų montavimas


Pirmiausia visus skaitovus sveikiname su jau praėjusiomis šventėmis :) kurios mums buvo pirmos savo namuose.  O mes artėjančių švenčių proga nusprendėme pasidovanoti sau dovanėlę, apie kurią iš pradžių net nesvarstėme, tačiau teko koreguoti savo biudžetą ir skirti dalį jo vandens filtravimo sistemai.

Gręžinya mūsų 55 m. gylio, darytas prieš daugiau nei metus laiko. Šią vasarą atlikome vandens tyrimus ir likome nemaloniai nustebenti. Manganas, geležis ir amonis gerokai viršija higienos normas, kas pirmiausia yra negerai žmogaus sveikatai. Be to po gero mėnesio pastebėjome, jog vonios santechniniai įrenginiai, plytelės pradėjo geltonuoti ir dengtis gelsva plėvele. Paprasčiausias ir pigiausias variantas statyti osmosinį filtrą geriamam vandeniui. Tačiau ką daryti su geltonuojančiom plytelėm ir santechniniais įrenginiais? Apie osmosinius filtrus internete yra pilna tiek teigiamų, tiek neigiamų atsiliepimų, jog tai yra visiškai negyvas, techninis vanduo.
Pradėję domėtis plačiau apsistojome ties rimtesne filtravimo įranga, kurios kaina priklausomai nuo užpildų, talpų dydžio, valdymo subtilybių ir gamintojų gali svyruoti nuo 500e iki ....... 1500 e ir daugiau.

Vandens filtravimo sistemos buvo visiška naujovė mums. Realaus supratimo apie tai beveik neturėjome ir anskčiau susidūrę nebuvome, tad teko beveik aklai pasitikėti vadybininkais. Po savaitę laiko trukusio pardavėjų konkursavimo  apsistojome ties dviem pasiūlymais ir leidome čia pasireikšti patiems pardavėjams,  ką jie gero ar blogo pasakys apie konkurentų siūlomą produkciją. 

Pasirinkimą nulėmė gyvas bendravimas, siūlomos garantijos, įrenginių priežiūra ir aišku svarbiausia kaina. 
Vieni pardavėjai siūlė trijų talpų sistemas su papildoma druskos talpykla, kas užima iš ties gana nemažai vietos ( vieta talpykla nugeležinimo filtrai, antra oksidacinė talpa, trečia minkštinimo filtrai ir ketvirta druskos dėžė). 

Apsistojome ties paprastesniu kombinuotu variantu: viena didesnė talpa su skirtingais užpildais plius druskos talpykla vandens minštinimui. Pats filtras realiai yra skirtas vandens minkštinimui, tačiau parinkus skirtingus užpildus jis turi ne tik minkštinti vandenį, bet ir pašalinti iš jo perteklinį amonį, geležį ir manganą.
Filtrą pasirinkome Clack gamintojo su penkių klavišų valdymo bloku AG S 1144 39 Clack, užpildas katijonis ir anijonitas. Filtras apsiplauna realiai vieną kartą į savaitę naktį, tuo metu filtruotas vanduo visiškai nepaduodamas. Filtro apsiplovimui reikalinga kanalizacija.  Filtro priežiūra visiškai minimali, realiai kas kelis mėnesius papildyti druskos talpą ir kas 2-3 metus, o gal ir rečiau išvalyti filtrą. Filtro aprišimo ir paleidimo darbai truko vos kelias valandas.
Ir svarbiausias dalykas sutartys ir vandens kokybė. Pagrindinis reikalavimas pardavėjams buvo, kad jie raštiškai įsipareigotų dėl geriamo vandens kokybės. Nemažai jų to daryti nenorėjo, tad tęsti bendravimą su jais nenorėjome ir mes. Raštišką atsakomybę už atliktus darbus privalo prisiimti visi meistrai, ypač tie, kas prisideda prie IK Namų įgyvendinimo. Vandens filtravimo sistemos raštiškai garantavo, tad ir pasirinkome juos.

 Viskas įsiteko labai jau kompaktiškai.

 Druskos talpa, sutalpinau 3 maišus. Metam vidutiškai gali reikėti 4-5 maišų.
 Druska išsireikalauta kaip papildoma nuolaida :)
 Aprišimo mazgas.
Valdymo galva.

APIBENDRINIMAS
Pasibaigus švenčių maratonui skubėjome į Klaipėdos vandenis atlikti vandens tyrimų, jų užsisakėmę gerokai daugiau nei reikia :) tad ir kainavo nemažai. Tačiau labiausia nudžiugino vandens rezultatai, visos perteklinės medžiagos kuo puikiausiai išvalomos. Vienintelio natrio kiekis padidėjo, tačiau iki higienos normų gana toli, juk filtravimui naudojama ta pati druska.   Vanduo kuo puikiausios kokybės, tad dabar belieka montuotis garaže vandens išpilstymo įranga ir pradėti prekybą šventu IK NAMAI vandenėliu. Ieškokite artimiausiose prekybos vietose :)  

Tyrimai prieš:
Tyrimai po filtrų pastatymo:

Ir pabaigai muzikis intro apie "vundenėlį" :)

2015 m. gruodžio 11 d., penktadienis

Virtuvė - tuoj kvepės Kalėdom...

Vaizdas pro virtuvės langą.

Taigi virtuvė. Tikrai vienas svarbiausių kambarių visame name, daug laiko ten praleidžiam, daug skanumynų gaminam ir pasisėdijimai virtuvėse juk patys jaukiausi, tiesa? Taigi pradedant nuo virtuvinių baldų, baigiant buitine technika.. Pradėjom rinktis baldus. Išsiuntinėjom dešimtis užklausų internetu, parašėm išmatavimus ir plius/minus kokio tipo plokštės norėsime, kad atsiųsti pasiūlymai nebūtų labai skirtingi. Virtuvės ilgis 9 bėginiai metrai, nes taip baldininkai skaičiuoja kainas. Rašėm, jog norėsime su Cleaf plokšte (Itališka, kaina apie 20 eur/kv +/-) ir Blum mechanizmais (yra gerų ir analogų, tiesiog rašėm, kad kainos visų siūlomų būtų vienodos logikos) ir daug, daug stalčių. Taigi pasiūlymai svyravo 14 000  - 4000 Lt (dar litais kainos buvo). Jeigu biudžetas būtų neribotas, tai pasirinkti gamintoją būtų buvę labai paprasta. Galiausiai vienam forume radome meistriuko, kuris dirba pagal patentą kontaktus, kurio kaina, brėžinukas, bendravimas ir darytų darbų pavyzdžiai mums buvo priimtiniausi. Plokštę pirkome Termopalas parduotuvėj, ten dideli plokščių  pavyzdžiai, geriau matomas raštas, nes iš tų mažiukų vaizdas visai sunkiai suprantamas. Išsirinkom Thermopal  cinamono spalvos ąžuolo plokštę bei Ecopal pilkšvas akmuo stalviršį. Stalviršį derinom prie grindų plytelių, kurių dar neturėjom, buvo tik įsivaizdavimas:) Bendroj sumoj virtuvės baldai mums atsiėjo apie 1900 eur (itališkos plokštės, visur Blum mechanizmai, kokybe esam patenkinti). Taip pat labai svarbus "kambariukas" projektuojant namą buvo sandėliukas prie virtuvės. Lentynas sumeistravom patys. Sprendėme, kokias duris dėti į sandėliuką, ir nusprendėm daryti iš tos pačios plokštės kaip virtuvės baldai (viršutinė dalis). Tas pats meistras padarė ant bėgelių stumdomas duris. Kol kas esam patenkinti, vienintelis minusiukas tai sandėliuko apšvietimas su judesio davikliu, kuris pradeda erzint. Čia jau nebuvo geras sprendimas:)








Sandėliukas

Sandėliuko durys

apatinė dalis beveik vien stalčiai

Nenorėdami užgriozdint virtuvės dalį virtuvinio pasirinkome baltos spalvos.

Palangę apklijavom ta pačia mozaika, nebaisus mums vandenėlis dabar:)


Žvilgsnis iš sandėliuko.

Buitinė įranga. Žinios apie buitinę techniką tikrai prasiplėtė:) Nusprendėm viską pirkti internetu, nes kainos net be derybų yra geresnės, nei didžiuosiose buitinių prietaisų parduotuvėse su neva jų taikom nuolaidom. Kadangi pirkinių krepšelis buvo labai gausus, buvo galima ir pasiderėt. Pirkom: šaldytuvą, indaplovę, mikrobangę, orkaitę, kaitlentę, skalbimo mašiną. Kriterijų dabar visų nesurašysim, nes kiekvienam savo. Mums buvo aktualu kaina, gamintojo patikimumas, energijos taupumas ir t.t. Ilgai svarstėm, dvejojom dėl šaldytuvo - integruotas ar paprastas. Kitaip sakant grožis ar praktika. Nugalėjo sveikas protas. Vis tik integruoti, kiek teko apžiūrėti, tikrai gerokai nusileidžia pastatomiems tūriu. Turint labai didelį biudžetą, galima leisti sau tokią prabangą ir turėti didelį, erdvų, brangų integruotą. Mes nusprendėm, kad pinigus rasim kur išleist ir bandysim kažkaip įspraust gražiai paprastą, pastatomą šaldytuvą. Šituo sprendimu iki šiol esam tikrai patenkinti. Pirkom Elektrolux šaldytuvą, didelį, talpų ir taupų. Toliau apmąstymuose buvo indaplovė - didelė ar maža. Pasirinkom didelę su perspektyva, kad nebūsim visada dviese:) Ir sprendimas vėl tikrai geras, juolab kad vandenukas mums nekainuoja, o elektros sąnaudos gi panašios. Išsirinkom Bosch gamintojo indaplovę. Trečia dilema: orkaitė su pirolize ar be:) Išsirinkom su, ar pasiteisins sunku pasakyt, dar neprireikė:) Ketvirta dilema: mikrobangė integruota ar paprasta, bet talpesnė. Šitoj dilemoj nugalėjo jau estetika, nes toks sprendimas mums pasirodė vientisesnis ir grąžesnis, tad gavos kiek brangiau, bet esam patenkinti. Kaitlentę, gartraukį, skambimo mašiną išsirinkti buvo lengviausia. Viską pirkom internetinėj parduotuvėj max24.lt, dar su keliom buvo irgi gana atkaklios derybos. Visi derisi:) Labai smagu. Nuo viso krepšelio mums gavosi apie 300 eur nuolaida.

Šaldytuvą "įkišom" į spintą, turim pusiau integruotą variantą. Visą buitinę įrangą specialiai rinkome vienos spalvos, kad derėtų.
 Ir pabaigai mūsų senukas stalas, parvažiavęs dar iš Sibiro, senelio gamybos. Jį greitu metu restauruosime, kol kas spalva kiek iškrenta iš konteksto, bet čia laikina, o tokio daikto išmesti nevalia:)
       Šiandien apmąstymuose imbierinių sausainių kepimas... taigi tuoj kvepės Kalėdom:)



2015 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis

Plytelės, grindys ir derybos.

Aprimus įsikūrimo ir persikėlimo į pajūrį džiaugsmams,  prisiminėm, jog jau laikas naujam įrašui. Šį kartą apie grindis ir plyteles.
Ilga ir varginanti kelionė po parduotuves, interjero salonus ir internetinius puslapius, kol galų gale išsirinkome to ko norime.  Turint neribotą biudžetą išsirinkti galima greit, tačiau didžioji dalis jo neturi. Tad ir mes iš anksto buvome nusistatę keliamus reikalavimus ir galimą biudžetą šiam etapui. Beveik visos plytelės buvo pirktos didžiuosiuose prekybos centruose gana patraukliomis kainomis. Didžiausią įspūdį paliko kamino sienelės plytelės 2 rūšies pirktos iš Iriso, bei vonios sienų kinietiškos plytelės, kurios pasirodė itin kokybiškos, ir labai gerai besivalančios. Plytelių meistras, apžiūrėjęs mūsų pirkinius, pagyrė už itin kokybiškas plyteles, kurios jam pasirodė ir itin brangios. Taip pat nustebino ir Iriso vadybininkai, kurie neskiria kinietiškų plytelių nuo ispaniškų ir siūlė mums grindines plyteles kaip jie sakė "iš tos pačios kolekcijos" tik kaina 10 kart didesnė, nei mokėjome mes :)
Dedame didelį pliusą nedemokratiškai ir nedraugiškai Kinijos liaudės respublikos akmenskaldžių produkcijai + Kartais verta nepabijoti ir pirkti mažiau žinomo gamintojo produkciją, aišku prieš tai įsitikinus jo kokybę.

Iš pradžių buvome kategoriškai nusiteikę, jog plytelės bus virtuvėje, vonios kambariuose ir tambūre. Tačiau atsivežę plyteles ir išsidėlioja jas svetainėje labai greit apsisprendėme, jog viso namo pirmo aukšto grindų danga bus akmens masės  60x60 cm., lekiškos Stargres gamintojo Techno steel  plytelės.

Žiemą ir pavasarį pasipraktikavę namo techninėse patalpose klijuodami plyteles, pasilikome sau garažo grindis. O viso namo darbus patikėjome plytelių meistrui. Darbų įkainiai standartiniai 10 E/kv.m. Dirbo tvarkingai, tik labai jau ilgai, viskas užtruko 1,5 mėn. Klijus ir glaistą naudojome Ceresit gamintojo. (C17 ir CE40).
Patarimas besistatantiems: derėtis, derėtis ir dar kartą derėtis. Ermitažas kiekvieną savaitę taiko 30 proc. nuolaidą. Mes kreipėmės pas vadybininką, vėliau ir pas parduotuvės vadovę ir po ilgų diskusijų išsireikalvome 35 proc. nuolaidą visoms pirmo aukšto grindinėms plytelėms, aišku kiekis taip pat gana nemažas apie 80 kv.  Kol kas išspūdžiai labai geri, labiausiai bijojome, jog šiltuoju metu laiku, kai neveiks šildymo sistema, šals kojos. Tačiau 20 cm. storio šiltalas po plytelėmis ir vitrininiai langai pietų pusėje šią problemą išsprendė. Paleidus šildymo sistemą šiluma juntama labai nežymiai, į grindis paduodama 30-32 laipsnių temperatūra.

 



Antram aukštui pasirinkome austrišką Kaindl 32 klasės 10 mm storio laminatą. 
Kodėl ne parketlentės ar kitą "ekologišką" produktą? Ilgų diskusijų nebuvo, visu grindų gamyboje naudojami klijai ir kitos rišančios, dažančios ir kitos medžiagos, kurios ekologiškumu nepasižymi. Tad ir skirtumo tarp kokybiško laminato ir parketlenčių nelabai matome. Aišku, jei pas mus būtų ne grindinis, o radiatorinis šildymas, būtume rinkęsi paprastas, tradicines medines lentas, tačiau jos nebendrauja su mūsų šildymo sistemai. Teko aplankyti ir vieną pardavėją prekiaujanti "ekologišku" laminatu, tačiau argumentai pastarojo argumentai nesužavėjo. Be to visą produkcija yra sertifikuota ES ir turi atitinkamus sertifikatus. Laminatui naudojome specialų šildomom grindis skirtą paklotą, kurio kaina gana solidi. Nemaloniai nustebino, gana sudėtingas Kaindl lamino klojimas. 


  
 





 Ir ateičiai liko antro aukšto vonios kambarys, kuris projektuojamas kaip tik šiuo metu :)