2014 m. gruodžio 21 d., sekmadienis

Tvenkinys ir namo aplinka 2014 metų sezonas :)


 

Tęsiame kasmetinį įrašą apie mūsų tvenkinio gyvavimą, tad pristatome naują seriją "Tvenkinys 2014 metų sezonas :) " Tiesa prie tvenkinio pridėsim ir namo aplinkos seriją.

Mūsų nuosavas 9-10 arų vandens telkinys kiekvienais metais kažkiek keičiasi, gražėja, pildosi flora ir fauna. Šiais metais itin daug darbų nuveikti nespėjome, apsiribojome augalų sodinimu tiek vandenyje, tie apie jį, bei tolimesniu tvenkinio įžuvinimu, šėrimu bei stebėjimu, kaip mūsų augintiniams sekasi.

Drenažas:
Taigi  pagaliau sutvarkėme vieną seniausių mūsų galvos skausmų - drenažinį rinktuvą , kuris pasirodo tik 16 cm diametro :)  Istorija paprasta: statant namą, drenažinis rinktuvas buvo užneštas valdininkų ant topo nuotraukos apie 20 metrų atstumu  nuo namo, viskas gražu, bet gręžiant pamatus jį suradome savo svetainėje...... ir ........................užbetonavome. Ko pasekoje visas iš didelio lauko drenuojamas vanduo  rinkosi mūsų tvenkinyje, norint nepaskęsti teko imtis skubių darbų (pripažinę savo kaltę, melioratoriai dalį darbų atliko nemokamai.). Ko pasekoje padarėme drenažo apvedimą apie namą, viso apie 30 metrų, pastatėme 2 šulinius, tvenkinyje sumontavome vandens išbėgimo sifoną, kurio pagalbą lengvai galime reguliuoti tvenkinio vandens lygį, tiesa, visiškai išleisti vandens nepavyks.


Fauna:
Pavasarį tvenkinys buvo įžuvintas keliomis itin įdomiomis ir gražiomis žuvimis - eršketais, taip pat augintinių sąrašą papildė ir keletas gana nemažų plačiakakčių. Žuvys gyvena sėkmingai, eršketai jau ūgtelėję ir netyčia yra papuolę ant kabliuko :) Su plačiakakčiais sekasi šiek tiek sunkiau, kiek teko domėtis pas labiau patyrusius žuvų augintojus, juos pagauti su meškere beveik misija neįmanoma. Vienintelis būdas  vandens nuleidimas, arba tinklas, kas dėl mūsų biurokratų dėkos kaip ir nėra labai legalus dalykas savo nuosavame vandens telkinyje, nors aišku brakonierių-mėsininkų tikrai ženkliai turės pamažėti. Beje, nors tinklais, bučiais ir kitais draudžiamais žvejybos įrankiai uždrausta prekyba, tačiau jų be problemų galima įsigyti kad ir tuose pačiuose Gariūnuose, ar rajoniniuose laikraščiuose skelbimų rubrikose, ko neturėtų būti. Ne kartą apie tai esu informavęs gamtosaugininkus, tačiau nereikia tikėtis, kad situacija taip greit pasikeis.









Karpiai nuo praeitų metų paūgėjo labai smagiai. Buvo leisti pirmamečiai, šį pavasarį jau užkibdavo netoli 0,3-0,4 kg, o vasaros pabaigoje pasitaikė egzempliorių ir apie 1 kg, kas džiugina. Šiais metais jau bus galima pradėt masinę jų žvejybą. Praeitais metais žuvis buvo visiškai nemaitinamos. Maitinu tik nuo šių metų.

Kadangi tvenkinyje gana nemažai karosų ir didesnių, ir mažesnių, tam tikslui įleidau 4 šamus, kurie turėtų per kelis metus savo darbą atlikti. Šamukai leisti buvo palyginus  maži, kad nesugalvotų skanauti jau praaugusiomis žuvimis, vėliau kai pastebėsime, jog karosų stipriai apmažėjo, ruošime keptuvę, ar rūkyklą :)

Pavasarį pavėlavau su savo ilgai ieškotomis žuvimis - vaivorykštiniais upėtakiais, baisiai norisi išbandyti kaip jiems seksis. Tad jų paiešką atidėjau iki vėlyvo rudens, kada pavyko 13 vnt. vardan eksperimento įsileisti. Su šamais sudarys gana smagią karosų naikinimo eskadrilę pavadinimu "Fishbone".





Nuo pavasario iki spalio mėn. žuvis po truputį buvo šeriamos kviečiais, kuriuos tiesiog paberdavau į vandenį kiekvieną dieną panašiu laiku. Viso buvo sušerta apie 100 kg kviečių. Kitais metais šėrimą intensyvinsime, planuose ir šėrimo stalo įrengimas, aišku dar geriau būtų automatinė šėrykla.
Suprantu, jog norint produktyviai auginti žuvis, ateityje teks mažinti jų rūšinė įvairovę, tad šiuo metu ir eksperimentuoju, stebiu vandens parametrus, vandens lygio kitimą vasarą-rudenį, kuris gana nemažas,  norėdamas nustatyti kas geriausia pas mus augs.

Flora:
Vandens ir priekrantės augalų kolekcija plečiama ir pildoma. Anksti pavasarį buvo pasodinti 6 vnt. vandens lelijų vazonuose. Iki vasaros jos gana gražiai augo, išleido pirmuosius žiedus ir ............................. buvome pamiršę,  kad praeitais metais tvenkinyje apsigyveno keli amūrai, kurie visai neprastai pradėjo užkandžiauti mūsų lelijomis, visi kiti vandenyje esantys augalai, kurių norėjome atsikratyti, gražiai sudoroti :) Matyt teks kitais metais kepti amūrų šašlyką. Kitais variantas: atkris galvos skausmas kur dėti nušienautą žolę :)
Be lelijų tvenkinyje ir aplink jį atsirado gana nemažai  kitų augalų. Dalis jų buvo pirkta, mainyta per įvairius blogus, forumus, dalis tiesiog prisikasta aplink esančiuose vandens telkiniuose ar tiesiog grioviuose :) Visi augaliukai po truputį augo, dalį iš jų teko vasarą net persodinti, nes gana stipriai pradėjo plėstis. Vasarą persodinti vandens augalus užsiėmimas ne pats mieliausias, lauke +33, aplink vieni "bimbalai", o mes sulindę į tvenkinį, kaip kiauliukai iki pusės murkdomės purvuose, vaizdelis geras, tačiau ir darbas trunka neilgai, bimbalai kaip stribai puola iš karto, tenka nuolat nerti po vandeniu :)   Vasarą tai atrodo gana nekaip, tačiau dabar kai už lango šlapia ir vėjuota, prisimenama su nostalgija. Vandens ir priekrančių kolekcija pildysime ir ateityje, turime sąraše dar keletą augalų, kurios norėtume išbandyti savo sklype.

Mūsų vandens ir pakrančių augalų sąrašas:

Nymphea - vandens lelija.


Acorus calamus - balinis ajeras.


Acorus calamus "Variagatus" - margalapis balinis ajeras.


Iris pseudacorus - vilkdagis.


Iris psaudacorus "variegata" - markalapis vilkdagis.


Vikšris Juncus effesus- vikšris.



Sklypo apželdinimas:
Kaip jau buvome minėję ankstesniuose mūsų blogo įrašuose, mūsų sklypas didelis, 70 arų vien apie namą, tad reikalų su apželdinimu bus gana daug. Tujų  ir kitų standartinių augalų atsisakėme dar net nepradėję statyti namo. Norime kuo natūralesnės, šiek tiek minimaliai sukultūrintos gamtos. Abiems ypač imponuoja keli landšafto stiliai: angliškasis, olandiškasis ir keletą japoniško sodo detalių. Kiek mums seksis visą tai apjungti ir pritaikyti mūsų sklype, parodys tik ateitis. Tačiau nykštukų, betoninių gandriukų, vėjo malūnėlių, plastmasinių varlių ir netikrų vandens lelijų pas mus neišvysite. Mums patinka gyvi žmonės, gyvos varlės, gyvi augalai ir natūralumas :)

Tvenkinio ir namo  aplinka taip po truputį tvarkoma. Ankstyvą pavasarį pasodinome 3 picea amorica - serbines eglutės, vieną iš kurių vėliau teko atsodinti, nes pastarąja gana skaniai užkandžiavo stirna, kuriai matyt pritrūko kažkokių vitaminų. Siekiant išvengti ir kitų augalų galimo paragavimo, visus augalus apjuosėme pačiu paprasčiausiu vielos tinklu. Taip pat greta tvenkinio pasodinome ir vieną pinus nigra - juodają pušį . Vienas pirmųjų augaliukų augančiu greta vandens, tai japoninis puošmedis, sodintas beveik kartu su mūsų namo statybų pradžia. Krūmas gana gražiai augo, šiais metais buvo smagiai išgenėtas ir vėlyvą pavasarį gana stipriai nušalęs, tačiau atsigavo ir toliau stebina mus savo raudonai-geltonomis spalvomis. Tiesa, pasak interneto, šis medelis turėtų kvepėti karamele, kas mus itin suintrigavo jį perkant, kol kas kvapo nėra :)
Jau trečius metus vis po truputį auga mūsų eglučių užtvarą nuo kelio, pirmais ir antrais metais keletą eglučių teko atsodinti, šiais metais laikosi gana neblogai ir po truputi pradeda augti ir plėstis. Kitą pakelės pusę apsodinome kalninėmis pušelėmis (viso 50 vnt), svarstėme sodinti egles, tačiau prieš mūsų langus, kitoje kelio pusėje auga 200 metų senumo ąžuolas, tad norisi juo grožėtis kas dieną, dėl to ir pasirinkome kalnines pušis, kurios neauga itin didelės.  Greta kelio pasodintų eglučių, formuosime nedidelį miškelį, kuriame jau pasodinome 5 vnt veimutinių pušų, pinus strobus. Medelis medelyne kainuoja apie 30-50 lt, mes tuo tarpu pirkome tris kart pigiau.
Ateityje prie tvenkinio atsiras keli klevai, greičiausiai raudonlapio klevio atmaina acer platanoides crimson king, acer platanoides drummondii ar kitos puošnios klevų atmainos. Tam specialiai palikome vietos netoli serbinių eglių, norint išgauti tam tikrą spalvinį kontrastą.
Jau kelintus metu greta tvenkinio kamuojasi ir niekaip augti nenori gluosnis svyruoklis, greičiausiai, kad salix babylonica atmaina. Kiekvienais metais apšąla, tada smagiai apgriaužiamas gyvuniukų, vėliau puolamas kenkėjų. Nors medis ir tikrai nelepus, tačiau pas mus augti visiškai nenori, bandėme sodinti į kitą vietą, tačiau rezultatas tas pats.
c, picea amorica, sodinom gana dideliais atstumais 3-4
m.
Japoninis puošmedis , cercidiphyllum japonicum. 




Veimutinė pušis, pinus strobus. Per vasarą gana smagiai paaugo, anot interneto vienos iš greičiausiai augančių pušų, žiūrėsime kas seksis kitais metais. Pušis itin švelniais, plonais spygliais.

Ateities augaliukai:

Acer platanoides crimson king;




 Acer platanoides drummondi;


Acer platanoides princeton gold;


Lieptas: artimiausiu metu, jei žiemą nepakiš kojos planuojame liepto statybas, kol kas labai stipriai diskutuojame dėl liepto tipo: pantoninis, ar stabilus. Pantoninis lieptas įrengiamas ant specialių pantonų, vietoje jų galima panaudoti tuščias bačkas, didesnio diametro užaklintus kanalizacijos vamzdžius ir kitą plastikinę tarą. Stabilus lieptas įrengiamas dažniausiai ant žiemą į tvenkinio dugną sukaltų metalinių vamzdžių, mūsų atveju 50-65 mm. diametro vamzdžių, kurie tarpusavyje sujungiami metaliniu kampuočiu ir medienos sijomis ir lentomis. Pastarasis lieptas, jei įrengtas teisingas, gerokai stabilesnis. Ties liepto forma kaip ir esame apsisprendę: arba T ar L raidžių formos, liepto gale formuojama 2,20 x 3 m. aikštelė.

Saugumas: kilus įtarimams dėl galimos žvejybos ar tiesiog piknikavimo prie mūsų vandens telkinio mums nesant, įsirengėme apsaugos kameras, taip pat pabaigėme tam tikrus kursus. Kursai ne apželdinimo ir ne nėrimo vašeliu.....  Nuo šiol  visiems norintiems nemokamos žuvies, galėsime pasiūlyti kai ką netokio malonaus dovanų :)

Pabaigai: vasara su nostalgija.....





Mūsų "augintinis":) Tokių visai pas mus nemažai. Gaila šeštadieniais klausyt, kaip vyrai subėgę į mišką pašūkauja, paskui šaudo. Kaip kokie stribai... nežavi šitas reikalas mūsų visai.


8 komentarai:

  1. aš kažkaip seniau į nuotraukas jūsų tvenkinio žiūrėdama galvojau kad jis kokių 50 arų dydžio... Kaip suprantu, jis gana arti namo - ar nėra taip, kad labai padaugėję uodų dėl vandens artumo? Galvoju kad ateity turėsiu tvenkinį, bet jį kasčiau už kokių 80 - 100 m nuo namo, nes labai bausu kad uodynu nevirstų visas kiemas. Ten, kur pas mus daržas - jis netoli mažos kaimyno kūdros (tas netoli tai kokie 50 - 70 m) - tai uodai oj kaip puola... o šalia namo, kurį nuo tos kūdros skiria kokie 200 m ir beržynas - uodų beveik visai nėra. Galvoju ar iškasdama tvenkinį arčiau nepridarysiu bėdos...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kaip nekeista pas mus uodų išvis nėra, matyt atvira vieta, nėra krūmynų, miško greta, tad ir problemų nekylą, realia atsižvelgite į savo aplinką, jei uodų jau dabar yra nemažai, ateityje gali tik daugėti, nors tam irgi yra sprendimų. Karštomis dienomis pasikandžioti pas mus mėgsta bimbalai. Tvenkinys nuo namo apie 30 metrų, dydis ateityje tikrai didės, 50 arų gal ir nepasieks, tačiau plėstis tikrai turime kur :)

      Panaikinti
  2. keistai su tais uodais - mano namukas stovi tarp medžių, įvairių - ir lapuočių ir spygliuočių yra, žodžiu jis stovi miškelyje. Ir tikrai galvojau kad ko jau ko bet uodų bus daugybė, kai pirkau sklypą. Bet pasirodo lapuočių miškas dar ne rodiklis... uodų labai nedaug. Aš kažkur skaičiau, kad uodams tereikia kibiro vandens kad zujti pradėtų, žodžiu vanduo juos traukia, ir šimtas metrų spidulių aplink tą vandenį jie be problemų sulaksto pasikandžioti...na bet matyt ir tvenkinys irgi ne rodiklis :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Manau, kad uodo trūklio lervų kiekį vandens telkiniuose (iš jų vėliau išsirita uodai) gali įtakoti ir dumblo sluoksnio storis vandenyje, bei žuvų mitybos ypatumai, nors apie tai reiktų labiau nusimanančių žmonių teirautis. Vanduo uodams reikalingas pagrinde dėl veisimosi. Prieš kažkiek metų juk į Nemuną net pildavo spec. preparatus, kad uodų ir mažų piktų musių nebūtų.

      Panaikinti
  3. Papuoliau čia, per supermamų nuorodą, kurią palikote, bet pakomentuosiu čia. Pirmiausiai dėl uodų, ne iš trūklio lervų kandantys uodai atsiranda. Uodas trūklys ir yra trūklys, ir jo lerva raudona. Nesvarbu, nesiplėsiu, tiesa tai, kad uodui yra būtinas vanduo dauginimuisi. Daugiau niekuo jis jam neįdomus, būtent vandenyje, jis pereina lervutės stadiją. Tačiau, jei vandenyje yra žuvies, tai, puikus natūralus maistas mažesnėms žuvelėms..
    Dabar šiek tiek pastebėjimų dėl prūdo. Dėl augalijos- padėkite sau ir nesodinkite jokių medžių ant kranto, matau auga beržas, jau ir jo per daug. Lapai krinta į vandenį, pūva, mažina deguonį, didina dumblo kiekį. Nepatikėsit kiek lapų vienas medis primeta per sezoną.
    Dėl žolės, kurią šert galvojat amūrams. neperistenkite, šert reikia tiek, kiek suėda, nereikia biomasės kaupti vandenyje. Nuo lieptelio nusileiskit, is plastikinio vamzdzio, plaukiojantį kvadratinį plūdurą. Pritvirtinkit prie liepto, ar kitur, nuo kur lengvai galėtumėte į jį įmesti žolės, kad ji neišsisklaidytų ir amūrai ją lengvai pasiimtų.
    Negeras žuvies parinkimas. Eršketas yra labai puikiai auganti žuvis, be to ir be galo skani, bet... bejočiau ar pas jus eršketai? Labai jau panašūs į mano besterius, kas iš vienos pusės nėra blogai, nes skanesnė už rusišką, ar sibirinį eršketą, tik daug mažesnė ir lėčiau auganti. Nepamiršti reikia to, kad jos augimas labai priklauso nuo šėrimo, o šert reikia gyvulinės kilmės pašarais, o ne augalinės. geriausias variantas būtų kombinuoti specialūs pašarai skirti šamams, upėtakiams ar eršketams. Kitu atveju nuskurs ir visiškai neaugs. Toliau upėtakiai... jei prūdelis ne šaltiniuotas, vasaros jie nepergyvens. Jei čia vaivorykštiniai, tai dar iki 24 laipsnių kaip nors... karščiau jau jie nebeatlaikys :( Pašaras jiems kaip ir eršketams, bet problema, kad tas pašaras netinka amūrams ir karpiams. Paprasčiausai "papjauna" kepenis... todėl ir rašau, kad blogas žuvies pasirinkimas... .
    O šiaip gražiai tvarkotės, gr žu žiūrėti. Šiais metais pats tikiuosi pradėti statybas, tik tiek, kad prūdus išsikasiau pirmiausiai, tad statyt pradėsiu šalia jau pilnėjančių vandenų. Sėkmės ir nedarykite klaidų,
    Šiaip aš Nemas iš supermamų, ten pat rašinėju šiek tiek apie prūdelius. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sveiki, o ka pasakytumet apie vežius10 a. prūde? Ar tai trisingas pasirinkimas? Ar jie ten galės veistis, gerai jaustis ir dar būti naudingi?

      Panaikinti
    2. vėžiai buvo leisti eksperimento tvarka, ar jie veisis, nežinau, tačiau paaugus didelėms žuvims (karpiams pvz.) jie gali tapti puikiu užkandžiu jei neturės kur pasisleptį, jiems reikia slėptuvių, beje keleta vėžių po metų buvo įlindę į bučių, tad matyt gyvena gana neblogai :)

      Panaikinti
  4. Dėkui už naudingus komentarus, į daugumą atsižvelgsiu :)
    dėl augalijos apie tvenkinį: dauguma bus spygliuočių, žinau, kad lapai teršia vandenį, tačiau plikas tvenkinys neimponuoja, juolabiau, kad ir jo paskirtis ne vien tik mėsinė, tačiau ir rekreacinė :)
    Su žuvimus kol kas eksperimentuoju, manau šiais metais bus aiškiau, ką galima auginti ir ko reiks atsisakyti, o tvenkinukas mūsų šaltiniuotas, vasarą tik paviršius įšyla, tuo tarpu kai giliau gana šalta, dėl to ir norime su vaivorykštukais pasibandykite kaip jiems seksis.
    Sėkmės darbuose, jūsų tvenkinius stebime taip pat :)

    AtsakytiPanaikinti