Tvenkinys ir namo aplinka 2014 metų sezonas :)

 

Tęsiame kasmetinį įrašą apie mūsų tvenkinio gyvavimą, tad pristatome naują seriją "Tvenkinys 2014 metų sezonas :) " Tiesa prie tvenkinio pridėsim ir namo aplinkos seriją.

Mūsų nuosavas 9-10 arų vandens telkinys kiekvienais metais kažkiek keičiasi, gražėja, pildosi flora ir fauna. Šiais metais itin daug darbų nuveikti nespėjome, apsiribojome augalų sodinimu tiek vandenyje, tie apie jį, bei tolimesniu tvenkinio įžuvinimu, šėrimu bei stebėjimu, kaip mūsų augintiniams sekasi.

Drenažas:
Taigi  pagaliau sutvarkėme vieną seniausių mūsų galvos skausmų - drenažinį rinktuvą , kuris pasirodo tik 16 cm diametro :)  Istorija paprasta: statant namą, drenažinis rinktuvas buvo užneštas valdininkų ant topo nuotraukos apie 20 metrų atstumu  nuo namo, viskas gražu, bet gręžiant pamatus jį suradome savo svetainėje...... ir ........................užbetonavome. Ko pasekoje visas iš didelio lauko drenuojamas vanduo  rinkosi mūsų tvenkinyje, norint nepaskęsti teko imtis skubių darbų (pripažinę savo kaltę, melioratoriai dalį darbų atliko nemokamai.). Ko pasekoje padarėme drenažo apvedimą apie namą, viso apie 30 metrų, pastatėme 2 šulinius, tvenkinyje sumontavome vandens išbėgimo sifoną, kurio pagalbą lengvai galime reguliuoti tvenkinio vandens lygį, tiesa, visiškai išleisti vandens nepavyks.

Fauna:
Pavasarį tvenkinys buvo įžuvintas keliomis itin įdomiomis ir gražiomis žuvimis - eršketais, taip pat augintinių sąrašą papildė ir keletas gana nemažų plačiakakčių. Žuvys gyvena sėkmingai, eršketai jau ūgtelėję ir netyčia yra papuolę ant kabliuko :) Su plačiakakčiais sekasi šiek tiek sunkiau, kiek teko domėtis pas labiau patyrusius žuvų augintojus, juos pagauti su meškere beveik misija neįmanoma. Vienintelis būdas  vandens nuleidimas, arba tinklas, kas dėl mūsų biurokratų dėkos kaip ir nėra labai legalus dalykas savo nuosavame vandens telkinyje, nors aišku brakonierių-mėsininkų tikrai ženkliai turės pamažėti. Beje, nors tinklais, bučiais ir kitais draudžiamais žvejybos įrankiai uždrausta prekyba, tačiau jų be problemų galima įsigyti kad ir tuose pačiuose Gariūnuose, ar rajoniniuose laikraščiuose skelbimų rubrikose, ko neturėtų būti. Ne kartą apie tai esu informavęs gamtosaugininkus, tačiau nereikia tikėtis, kad situacija taip greit pasikeis.

Karpiai nuo praeitų metų paūgėjo labai smagiai. Buvo leisti pirmamečiai, šį pavasarį jau užkibdavo netoli 0,3-0,4 kg, o vasaros pabaigoje pasitaikė egzempliorių ir apie 1 kg, kas džiugina. Šiais metais jau bus galima pradėt masinę jų žvejybą. Praeitais metais žuvis buvo visiškai nemaitinamos. Maitinu tik nuo šių metų.

Kadangi tvenkinyje gana nemažai karosų ir didesnių, ir mažesnių, tam tikslui įleidau 4 šamus, kurie turėtų per kelis metus savo darbą atlikti. Šamukai leisti buvo palyginus  maži, kad nesugalvotų skanauti jau praaugusiomis žuvimis, vėliau kai pastebėsime, jog karosų stipriai apmažėjo, ruošime keptuvę, ar rūkyklą :)

Pavasarį pavėlavau su savo ilgai ieškotomis žuvimis - vaivorykštiniais upėtakiais, baisiai norisi išbandyti kaip jiems seksis. Tad jų paiešką atidėjau iki vėlyvo rudens, kada pavyko 13 vnt. vardan eksperimento įsileisti. Su šamais sudarys gana smagią karosų naikinimo eskadrilę pavadinimu "Fishbone".

Nuo pavasario iki spalio mėn. žuvis po truputį buvo šeriamos kviečiais, kuriuos tiesiog paberdavau į vandenį kiekvieną dieną panašiu laiku. Viso buvo sušerta apie 100 kg kviečių. Kitais metais šėrimą intensyvinsime, planuose ir šėrimo stalo įrengimas, aišku dar geriau būtų automatinė šėrykla.
Suprantu, jog norint produktyviai auginti žuvis, ateityje teks mažinti jų rūšinė įvairovę, tad šiuo metu ir eksperimentuoju, stebiu vandens parametrus, vandens lygio kitimą vasarą-rudenį, kuris gana nemažas,  norėdamas nustatyti kas geriausia pas mus augs.

Flora:
Vandens ir priekrantės augalų kolekcija plečiama ir pildoma. Anksti pavasarį buvo pasodinti 6 vnt. vandens lelijų vazonuose. Iki vasaros jos gana gražiai augo, išleido pirmuosius žiedus ir ............................. buvome pamiršę,  kad praeitais metais tvenkinyje apsigyveno keli amūrai, kurie visai neprastai pradėjo užkandžiauti mūsų lelijomis, visi kiti vandenyje esantys augalai, kurių norėjome atsikratyti, gražiai sudoroti :) Matyt teks kitais metais kepti amūrų šašlyką. Kitais variantas: atkris galvos skausmas kur dėti nušienautą žolę :)
Be lelijų tvenkinyje ir aplink jį atsirado gana nemažai  kitų augalų. Dalis jų buvo pirkta, mainyta per įvairius blogus, forumus, dalis tiesiog prisikasta aplink esančiuose vandens telkiniuose ar tiesiog grioviuose :) Visi augaliukai po truputį augo, dalį iš jų teko vasarą net persodinti, nes gana stipriai pradėjo plėstis. Vasarą persodinti vandens augalus užsiėmimas ne pats mieliausias, lauke +33, aplink vieni "bimbalai", o mes sulindę į tvenkinį, kaip kiauliukai iki pusės murkdomės purvuose, vaizdelis geras, tačiau ir darbas trunka neilgai, bimbalai kaip stribai puola iš karto, tenka nuolat nerti po vandeniu :)   Vasarą tai atrodo gana nekaip, tačiau dabar kai už lango šlapia ir vėjuota, prisimenama su nostalgija. Vandens ir priekrančių kolekcija pildysime ir ateityje, turime sąraše dar keletą augalų, kurios norėtume išbandyti savo sklype.

Mūsų vandens ir pakrančių augalų sąrašas:

Nymphea - vandens lelija.

Acorus calamus - balinis ajeras.

 

Acorus calamus "Variagatus" - margalapis balinis ajeras.

Iris pseudacorus - vilkdagis.

Iris psaudacorus "variegata" - markalapis vilkdagis.

Vikšris Juncus effesus- vikšris.

Sklypo apželdinimas:
Kaip jau buvome minėję ankstesniuose mūsų blogo įrašuose, mūsų sklypas didelis, 70 arų vien apie namą, tad reikalų su apželdinimu bus gana daug. Tujų  ir kitų standartinių augalų atsisakėme dar net nepradėję statyti namo. Norime kuo natūralesnės, šiek tiek minimaliai sukultūrintos gamtos. Abiems ypač imponuoja keli landšafto stiliai: angliškasis, olandiškasis ir keletą japoniško sodo detalių. Kiek mums seksis visą tai apjungti ir pritaikyti mūsų sklype, parodys tik ateitis. Tačiau nykštukų, betoninių gandriukų, vėjo malūnėlių, plastmasinių varlių ir netikrų vandens lelijų pas mus neišvysite. Mums patinka gyvi žmonės, gyvos varlės, gyvi augalai ir natūralumas :)

Tvenkinio ir namo  aplinka taip po truputį tvarkoma. Ankstyvą pavasarį pasodinome 3 picea amorica - serbines eglutės, vieną iš kurių vėliau teko atsodinti, nes pastarąja gana skaniai užkandžiavo stirna, kuriai matyt pritrūko kažkokių vitaminų. Siekiant išvengti ir kitų augalų galimo paragavimo, visus augalus apjuosėme pačiu paprasčiausiu vielos tinklu. Taip pat greta tvenkinio pasodinome ir vieną pinus nigra - juodają pušį . Vienas pirmųjų augaliukų augančiu greta vandens, tai japoninis puošmedis, sodintas beveik kartu su mūsų namo statybų pradžia. Krūmas gana gražiai augo, šiais metais buvo smagiai išgenėtas ir vėlyvą pavasarį gana stipriai nušalęs, tačiau atsigavo ir toliau stebina mus savo raudonai-geltonomis spalvomis. Tiesa, pasak interneto, šis medelis turėtų kvepėti karamele, kas mus itin suintrigavo jį perkant, kol kas kvapo nėra :)
Jau trečius metus vis po truputį auga mūsų eglučių užtvarą nuo kelio, pirmais ir antrais metais keletą eglučių teko atsodinti, šiais metais laikosi gana neblogai ir po truputi pradeda augti ir plėstis. Kitą pakelės pusę apsodinome kalninėmis pušelėmis (viso 50 vnt), svarstėme sodinti egles, tačiau prieš mūsų langus, kitoje kelio pusėje auga 200 metų senumo ąžuolas, tad norisi juo grožėtis kas dieną, dėl to ir pasirinkome kalnines pušis, kurios neauga itin didelės.  Greta kelio pasodintų eglučių, formuosime nedidelį miškelį, kuriame jau pasodinome 5 vnt veimutinių pušų, pinus strobus. Medelis medelyne kainuoja apie 30-50 lt, mes tuo tarpu pirkome tris kart pigiau.
Ateityje prie tvenkinio atsiras keli klevai, greičiausiai raudonlapio klevio atmaina acer platanoides crimson king, acer platanoides drummondii ar kitos puošnios klevų atmainos. Tam specialiai palikome vietos netoli serbinių eglių, norint išgauti tam tikrą spalvinį kontrastą.
Jau kelintus metu greta tvenkinio kamuojasi ir niekaip augti nenori gluosnis svyruoklis, greičiausiai, kad salix babylonica atmaina. Kiekvienais metais apšąla, tada smagiai apgriaužiamas gyvuniukų, vėliau puolamas kenkėjų. Nors medis ir tikrai nelepus, tačiau pas mus augti visiškai nenori, bandėme sodinti į kitą vietą, tačiau rezultatas tas pats.

c, picea amorica, sodinom gana dideliais atstumais 3-4
m.

Japoninis puošmedis , cercidiphyllum japonicum. 

Veimutinė pušis, pinus strobus. Per vasarą gana smagiai paaugo, anot interneto vienos iš greičiausiai augančių pušų, žiūrėsime kas seksis kitais metais. Pušis itin švelniais, plonais spygliais.

Ateities augaliukai:

Acer platanoides crimson king;

 Acer platanoides drummondi;

Acer platanoides princeton gold;

Lieptas: artimiausiu metu, jei žiemą nepakiš kojos planuojame liepto statybas, kol kas labai stipriai diskutuojame dėl liepto tipo: pantoninis, ar stabilus. Pantoninis lieptas įrengiamas ant specialių pantonų, vietoje jų galima panaudoti tuščias bačkas, didesnio diametro užaklintus kanalizacijos vamzdžius ir kitą plastikinę tarą. Stabilus lieptas įrengiamas dažniausiai ant žiemą į tvenkinio dugną sukaltų metalinių vamzdžių, mūsų atveju 50-65 mm. diametro vamzdžių, kurie tarpusavyje sujungiami metaliniu kampuočiu ir medienos sijomis ir lentomis. Pastarasis lieptas, jei įrengtas teisingas, gerokai stabilesnis. Ties liepto forma kaip ir esame apsisprendę: arba T ar L raidžių formos, liepto gale formuojama 2,20 x 3 m. aikštelė.

Saugumas: kilus įtarimams dėl galimos žvejybos ar tiesiog piknikavimo prie mūsų vandens telkinio mums nesant, įsirengėme apsaugos kameras, taip pat pabaigėme tam tikrus kursus. Kursai ne apželdinimo ir ne nėrimo vašeliu.....  Nuo šiol  visiems norintiems nemokamos žuvies, galėsime pasiūlyti kai ką netokio malonaus dovanų :)

Pabaigai: vasara su nostalgija.....

Mūsų "augintinis":) Tokių visai pas mus nemažai. Gaila šeštadieniais klausyt, kaip vyrai subėgę į mišką pašūkauja, paskui šaudo. Kaip kokie stribai... nežavi šitas reikalas mūsų visai.